Šešėlių Gyvenimas. (BAIGTA)

1. dalis. 17.

Pabudusi nulėkiau į vonę. Vienas skruostas pamėles.

Persirengusi nulėkiau į virtuvę.Pravėriau duris, bet virtuvėje nieko nebuvo.

Padėtas ant stalo mažas lapelis.

Parašyta:

Aš tuoi grįšiu.

Atsidusau ir grįžau į savo kambarį. Atsiguliau atgal į lovą. Pala kiek valandų?

Pagriebiau nuo staliuko savo telefoną. Dar tik 8:12.
Ale anksti atsikėliau. Eisiu miegoti.

**

Prabudau nuo tylaus deldimo į kambario duris.

-Prašom,-tyliai pasakiau ir vėl užsimerkiau. Durys prasivėrė ir projas įžengė Markas su krepšeliu rankose.

Priėjęs prie mano lovos padėjo dovanų maišelį ant staliuko.

-Su gimtadieniu,-tyliai pasakė ir vėl pakštelėjo man į kaktą. Atsitraukęs paliko mano kambarį.

Greitai atsisėdau lovoja ir pagriebiau maišelį.
Įkišau ranką į maišelį. Ištraukiau kažkokę maža dėžutę.

Lėtai pravėriau ją. Dėžutėje buvo pakabukas ant kaklo. Ant pakabelio buvo užverta maža širdelė ant kurios parašyta: love.
Kaip miela.

Atsikėlusi lėtai atidariau kambario duris. Išėjusi iš kambario radau padėtą ant žemės didelį meškiną.

Apstulbusi žiūrėjau į meškiuką. Kiek jis kainavo? Aš jam grąžinsiu. Vos paėmusi meškiną nuėjau į svetainę. Markas sėdėjo ant sofos ir žiūrėjo futbolą.

-Čia man?-paklausiau parodydama į meškiną. Jis tik linktelėjo. Aš nulėkiau į savo kambarį ir pagriebiau savo piniginę. Grįžusi į svetainę padėjau ant stalo pinigus.
-Ką tu darai?-susiraukė jis.
-Čia už meškiną-atsakiau-Man viso šito nereikėjo.
-Dar ir kaip reikėjo,-atsiduso jis ir pastūmė man mano pinigus.
-Bet..-norėjau žiotis ,bet vaikinas mane pertraukė.
-Ir jokių bet. Juk tavo gimtadienis, o aš tau nupirkau dovanų,-jis ėmė kalbėti.

Atsidusau ir pasiėmusi meškiną nusinešiau jį į kambarį. Atsigulusi į lovą apsikabinau meškiuką.

Vėl pasigirdo tylus tuksėjimas į duris.

-Prašau,-atsisėdau ant lovos.
-Norėjau pranešti , kad pasirašiau dokumentą,-jis įėjo į mano kambarį.
-Bet dar nepraėjo mėnesis,-pakėliau antakį.
-Tavo tėtis melavo jis norėjo , kad ilgiau liktum vaikų namuose,-atsiduso jis.

-Tai man teks gyventi čia?-garsiai atsidusau.
-Na taip,-jis šyptelėjo man-tikiuosi nepyksti.
-Nepykstu,-atsidusau.

Jis tik linktelėjo ir atsisėdo šalia. Nuleidau galvą žemyn. Kodėl jis vienintelis mane taip trigdo?

-Kodėl vakar pabėgai iš kambario?-atsisukau į jį.
-Biškį pasikalbėjau su tavo tėčiu,-atsiduso jis.
-Mmm,-tyliai numykiau.
-Gal nori pažiūrėti filmą?-paklausė jis.
-Gal nešiandie,-atsidusau-noriu valgyti.
-Palauk čia,-jis atsistojo ir išėjo link virtuvės.

Po gerų 20 minučių grįžo. Atnešė man lėkštę makaronų su suriu. Nusišypsojau ir paėmiau lėkštę.

-Ačiū,-sušnabždėjau. Jis tik nusisypsojo ir atsisėdo šalia. Ėmiau valgyti.

Po maisto Markas išnešė lėkštę į virtuvę. Sugrįžęs į mano kambarį atsisėdo ant kėdės.

-Markai,-sušnabždėjau.
-Kas?-jis atsistojo ir priėjo prie manęs.
-Gal gali atnešti vaistų,-tyliai kalbėjau.
-Nuo galvos skausmo?-paklausė jis.

Aš tik linktelėjau. Jis išskubėjo iš kambario ir grįžo su stikline vandens ir puse tabletės.

Padaves man vaistus atsisėdo vėl į kėdę. Išgėrusi vaistus padėjau stiklinę ant staliuko.

Apsikabinau meškiną ir padėjau galvą ant pagalvės.

-Labanakt,-atsistojo jis nuo kėdės ir priartėjęs prie manes užkišo mano plaukų sruogą už ausies ir pakštelėjo į kaktą. Na prie to reikės priprasti.

Išėjas iš kambario uždarė duris. Užmerkiau akis ir stiprei apkabinau meškiną. Tikiuosi , kad galvos skausmas praeis. Apsivertusi ant kito šono mėginau užmigti. Negaliu. Ar mane ima nemiga? Tikriausiai.

Atsisėdau ant lovos ir apsižvalgiau. Tamsu. Nieko nematau. Šiaip ne taip atsistojau , paleidau meškiną ir nulėkiau prie durų.

Praverusi duris nuėjau link svetainės. Vaikinas žiūrėjo kažkokį filmą per televizorių.

Markas atsisuko į mane , aš kruptelėjau kaip pamačiau , kad jis žiūri į mano pusę.

-Dar vis skauda galvą?-paklausė jis.
-Taip,-tyliai pasakiau ir pridėjau savo šalta delną ant kaktos.

-Eik miegoti,-paliepė Markas.
-Negaliu užmigti,-papurčiau galvą.
-Aš trugdau?-jis paklausė ir įsijungė televizorių.
-Ne,-atsidusau-Mane ima nemiga.
-Ateik,-vėl paliepė man Markas ir parodė vietą šalia jo.

Nedrąsiai priėjau prie sofos ir atsisėdau šalia vaikino.

-Miegok,-Atsiduso jis.
-ką?-pakėliau antakį-Ant šitos sofos?
-Taip , aš tau padėsiu užmigti,-nusišypsojo jis.
-Kaip tu man padėsi?-atsidusau.
-Miegosi čia ir užmigsi,-jis stebėjo mane-kai užmigsi nunešiu tave į kambarį.
-Na gerai,-atsidusau.

Jis paėmė nuo grindu šilta antklodę. Užklojas mus abu jis atsigulė ,o aš likau sėdėjusi.

-Nagi gulkis,-jis man parodė , kad atsigulčiau-Lengviau užmigsi,-jis ėmė tyliai kikentu ir sukėlė mano veide maža šypseną.

Nedrąsiai atsiguliau šalia jo. Vos pajiutusi jo tvirtas rankas nejaukiai pasimusčiau.

-Atleisk,-atsiduso jis ir patraukė delnus.
-Niekis,-sušnabždėjau.

Jis apsikabino mane per liemenį ir prisitaikė prie savo krūtinės. Dabar jaučiuosi labai nemaloniai. Aš dar niekada nesu miegojusi su vaikinu.

Jis stipriai mane apsikabino ir užsimerkė. Aš apsiverčiau ant kito šono taip atsidurdama prieš jį.
Jo akys greitai prasimerkė ir pažiūrėjo į manases. Jis nusišypsojo ir priartėjęs prie mano kaktos pakštelėjo į ją. Nusišypsojau.

-Gal nori eiti į kitą kambarį ,nes čia nepatogu?-jis ėmė tyliai kalbėti.
-Ammm,-nutesiau-Gal?

Jis greitai atsitraukė nuo manes ir atsistojo. Nieko nelaukęs paėmė mane nuo sofos ir nunešė į savo kambarį.

Paguldes mane ant lovos atsigulė šalia. Vėl mane apsikabino ir prisitraukė arčiau. Užsimerkiau ir panardinau galvą jo krūtinėje. Jis ėmė tyliai kikenti. Aš tik nusišypsojau.

Viena jo ranka glostė mano plaukus,o kita buvo apsivijiusi aplink mano liemenį.

-Labanakt,-sušnabždėjo jis.

Aš buvau per daug pavargusi atsakyti jam tuo pačiu , tad nieko nelaukusi panirau į miegą.

Atsiprašau jai rasitia klaidų.
Dalis nepati įdomiausia,bet nelabai
turiu apie ką rašyti.