Šešėlių Gyvenimas. (BAIGTA)

1. dalis . 8

-Kodėl jūs verkiat?-dar stipriau jas apsikabinau.
-Kai sužinojom apie tavo mamos būklę norėjom tau pranešti, bet mums pranešė ,kad ir tu ligoninėi,-ašarojo Kloja. Aš lėtai linktelėjau.

Visos trys atsitraukėm ir pradėjom žingsniuoti į koridorių. Sustojau kai pamačiau ta vaikiną kuris mane vežė. Nuleidau galvą žemyn.

-Sveika,-pasikrapštė pakaušį jis.
-Sveikas,-atsidusau ir bandziau praeiti pro jį.
-Atleisk jai nenorėjai čia atsidurti, bet aš radau tave be jokių gyvybės ženklų,-kalbėjo jis-Palauk, -jis mane sustabdė-Gal gliu kuo nors dar padėti? Rades tave vieną miške labai sunerimau dėl tokios tavo būklės.

-Man nereike jūsų pagalbos,-atsidusau.

-Agnė eis su manimi tad jai tikrai nereike jūsų pagalbos,-Kloja atsistojo šalia manęs.
-Na gerai tada,aš jau eisiu,-atsiduso vaikinas,-jai ko prireiktų paskambink,-padavė maža lapelį man į delną ir dingo iš mano akiračio.

Suglamziau popieriuką ir įsikišus į kišenių.
Išėjome iš pastato, atsisveikinom su Simona.
Kloja išsitraukė telefoną ir pradėjo skambinti mamai. Ji neatsakė.Mums teks labai toli eiti iki Klojos namų.

-Teks eiti pėsti,-atsidusau.
-Gal pavežėti?,-išgirdau vaikino balsą sau už nugaros.
-Ne nereike,-Pasiėmiau telefoną. Vaikinas kažką suniurzgėjo ir nulėkė prie mašinos.
-Gal išsikviečiaim taxi?-parodžiau Klojai taxi numerį. Ji linktelėjo.
Surinkau numerį. Netoli mūsų pradėjo skambėti telefonas. Apsisukau ir pamačiau prie automobilio laukentį vaikiną.
-Taigi kur jus nuvežti?- vaikinas atidarė dureles.

Garsiai suurzgiau ir padėjau ragelį. Kloja nulėkė prie mašinos iš paskos ir aš. Abi susėdom gale. Vaikinas įsėdo į vairuotojo vietoje. Padėjau galvą prie lango ir tuščiai žvelgiau į dangų.

Kloja kažką naršė telefone ir mes pajudėjo iš vienos.

Be vaziuojant aš spoksojau į vaikiną pro viršui kabantį veidrodelį. Jis taip pat pažėjo pro jį. Greit nusukau akis. Jis taip pat. Susiriečiau ir apsikabinau savo kojas. Sėdėjau ir žvelgiau į Kloja.
Ji vis dar nepaleido savo telefono iš rankų.

-Ar dar toli?-suurzgė Kloja.
-Na dar liko kelio,'atsiduso jis.

Aš patogiau įsitaisiau kėdėje , pasiėmiau kuprinę ir issitraukiau vilnonį mekstuką. Apsirengus jį padėjau kuprinę šalia savęs.

**

Sustojius automobiliu išlipom. Kloja jau tiesė jam pinigus.
-Nereike,-nusišypsojo jis-Tokes kaip jūs galima vežti ir nemokamai. Padėkojo jam ir uždarėm automobilio dureles, patraukėm link laiptinės.

-Gyveni bute?-pažvelgiau į devynaukštį namą.
Ji linktelėjo. Užlipom į penktą aukštą . Kloja atrakino duris ir įlėkėm į butą.

Vakaras

Sėdėjau susirietusi lovoje ir žvelgiau į telefono ekraną. Kloja užsidarius kitame kambaryje su kažkuo plepėjo telefonu.

Išsitraukiau iš kišeniaus suglamžytą popieriuką. Išlyginau jį . Telefone surinkau numerį nuo popieriuko ir parašiau žinutę.

Aš:labas..
Nežinomas numeris:o sveika
Nežinomas numeris: na tai kokios bėdos?
Aš: neturiu jokių bėdų, tiesiog neturiu ką veikti
Nežinomas numeris: suprantama man taspats.
Nežinomas numeris: gal nori eiti pasivaikščioti ?
Aš: atleisk gal nešiandien
Nežinomas numeris:na gerai
Aš: norėjau paklausti .. Koks tavo vardas?
Nežinomas numeris: aš Markas
Aš:Malonu aš Agnė
Aš: Na ačiū ,kad padėjai...
Markas: O kodėl verkiai?
Aš: Neturiu jums sakyti visko
Markas: o man tai rūpi.
Aš: nesakysiu
Markas:Na jau gerai bet rytoi turėsi viską papasakoti.
Aš: aš nenoriu to atsiminti..
Markas:ko atsimiti?
Markas:ei alio.
Markas:atsiprašau nereikėjo man to klausti
Markas:labanakt
Aš:labanakt

Padėjau telefoną ant stalelio. Kloja vis dar kalbėjo telefonu. Persirengus į naktinius ėjau miegoti.

Tada!
Žinau labai trumpa
Bet net neturiu jokių minčių apie
Ką galėčiau parašyti ir jus nustebinti.
Gal yra patarimų kas galėtų nutikti kitoi dalį?
Lauksiu jūsų pasiūlymų!