Šešėlių Gyvenimas. (BAIGTA)

1. dalis. 14

Atsikėlusi greitai šokau iš lovos ir pagriebiau nuo staliuko savo telefoną. Dabar 6:34. Anksti atsikėliau ,gerai bent spėsiu dar į mokyklą.

Nusileidusi laiptais žemyn radau virtuvėje sėdinčius tėtį ir Marką.

-Labas rytas,-atsisėdau šalia jų.
-Labas rytas,-horu pasakė jie abu.

Linktelėjusi pasigriebiau sausų pusryčių ir iš lentynos maža bliūdelį. Užpylusi dripsnius pienu ėmiau juos valgyti.

Markas atsistojo ir ėmė eiti link durų.
-Aš nuvešiu,- prieš išeidamas pasakė jis.

Kodėl jis visada toks malonus "man"?
Nuvijiusi mintis tolyn susitelkiau ties maistu.

Pavalgius nulėkiau link savo kambario. Susikroviau kuprinę, persirengiau ir nusileidau žemyn.

Markas jau stovėjo su kuprine ant pečių ir laukė manęs. Greitai apsiovusi batus patraukiau su Marku į lauką. Kai išėjome iš pastato greitai apsisukau pažiūrėti kaip atrodo namas.

Apsisukusi išsižiojau nuo jo dydžio. Jis milžiniškas, nors tik du aukštai jis vistiek atrodė įspūdingai.

Apsisukus nužygevau prie automobilio. Įlipusi užsisegiau saugos diržą. Markui įlipus į mašiną ėmiau nerimauti.

Kodėl jis mane vežioja? Negi šitas namas toli nuo mokyklos? Aš galiu pėsti nueiti.

Užvedias mašiną Markas pajiungė muziką. Mašinoje įsivyravo tyli muzika ir nejauki tyla.

-Gražus namas?-paklausė Markas nutraugdamas tylą.
-Jis didelis,-tik tiek atsakiau.

Markas linktelėjas ir pasuko į dešinę.

-Pala kur mes važiuojam?-ėmiau dar labiau nerimauti, nes mes pasukom ne mokyklos keliu.
-Važiuojam paimti tavo draugės, gerai?-pažvelgė pro viršui kabantį veidrodėlį į mane.

-Gerai,-man palengvėjo.

Kai atsiradome prie daugiabučio sutikom Kloją kuri stovėjo prie laiptinės ir piktai žiūrėjo i mane.

Ji pyko nes neatėjau į pamokas.

Pradariusi mašinos dureles parodžiau jai , kad įliptų. Ji tik pavartė akis ir įsėdo į automobilį.

-Kur buvai,-tylia pradėjo šnekėti ji.
-Mane...,-pažiūrėjau į Marką-mane Markas nuvežė pas tėtį.

Mašiną pajudėjo iš vietos.

-Tai tik dėl to nebuvai mokykloje?-pakėlė antakį ji.
-Na taip,-atsidusau.
-Galėjai ją nuvežti pas tėtį po pamokų,-suurzgė Kloja ir atsisuko į Marką.

-Atsiprašau, aš būčiau negalėjas jos nuvežti po pamokų, nes būčiau tą valandą užimtas,-pasakė jis-Tad ją nuvežiau ryte.

-Pala,-pakėliau antakį- juk tu visą likuse dienos dalį , tiksliau nuo tada kai mane nuvežiai buvai namie?

-Na taip,-atsiduso jis.

-Tai reiškesi tu buvai neužimtas,-susidėjau rankas ties krutinia.

-Buvau,-ėmė teisintis jis kaip mažas vaikas- Negalėjau išvykti iš buto , nes tavo tėtis liepė tavimi pasirūpinti,tad susitariau su žmogumi , kad neatvažiausiu.

- Kokiu žmogumi?-pakėliau antakius.
-Aš jiug taxi vaituotojas,- ėmė juoktis jis, o aš sau mintyse trenkiau.

Sustojius automobiliui prie mokyklos išlipome.
Su Kloja patraukėm mokyklos link. Už mūsų ėjo Markas ir vis nerimaudamas žvalgėsi aplinkui.

Atsiradusios mokyklos viduja pradėjom eiti link klasės. Dabar matematika. Kai įlėkėm į klasę šurmulys nutilo. Pradėjom eiti link suolo. Visi vėl pradėjo rėkauti.

Prie mūsų suolo sėdėjo kiečiausios mergaitės klasėje,pamaivos.

-Atsiprašau, bet čia mūsų suolas,-piktai pasakė Kloja.
-Nu ir?-paniekinamai pažiūrėjo į mus viena iš jų.

-Tai dink iš čia!-užrėmė Kloja,bet per šurmulį beveik nieko nesigirdėjo.

-Neaiškink tu čia man!- Ėmė šaukti garbanė-Jūs moksliukės,nevykėlis! Ar aišku?!

-Mes nemoksliukės!-šaukė Kloja.

-Tai kas tokios būsite?-ėmė tyčiotis ji-A taip atsiminiau, juk jūs tik kvailos mergaitės kurios nesupranta ,net ką reiškia du plius du,- ėmė juoktis garbanė.

Kloja sutrypė kojomis ir pasišalino nuo suolo prie kito,o aš likau stovėti.

-Ko tau čia?!-ėmė rėkti blandinė sėdinti prie lango.
Atsistojiusi ji priėjo prie manęs ir stiprei stumtelėjo ir ėmė rėkti-Nešdinkis moksliuke!

Mano skruostais ėmė tekėti ašaros.
- Tu esi niekas! Aišku!?-Ji dar kartą, ir dar kartą mane pastūmė ir aš ėmiau kristi ant šaltu klasės plytelių, bet mane sulaikė kažkieno rankos sulaikančios mane nuo kritimo

-Jai dar kartą pamatysiu tave prie Agnės , žinok gailėsies!- ėmė šaukti pažįstamas balsas.

Pakėlusi savo ašarotas akis sutikau mėlynų akių savininką. Per ašaras negalėjau įmatyti veido.
Kai apsiprato akys atsikvėpiau nes tai buvo tik Markas.

Jis mane nuvedė link laisvo suolo ir atsisėdo šalia.
Ėmė glostyti mano nugarą taip ramindamas.
Užsidengiau savo veidą rankomis. Pajiutau šiltus delnus ant savo riešų. Markas atitraukė mano rankas man nuo veido ir nusišypsojo.

Po pamokų

Sėdžiu Marko mašinoje ir žaidžiu su savo pirštais. Vis dirsteliu pro langą į tą bėgantį vaizdą už jo.

-Kas nutiko per matematiką?-Nedrąsiai paklausė Markas.
-Aš su Kloja ją išprovokavom,-ėmiau tyliai kalbėti.
-Kalta Kloja,-suurzgė jis.
-Kodėl?-pažvelgiau į jį.
-Tu tik stovėjai ir nieko nedariai , tada ta kvaila mergiotė viską išliejo ant taves, nors tu nekalta,- vėl suurzgė jis.

-Dėl vieno dalyko ji buvo teisi,-atsidusau-Aš niekas,-nuleidau galvą žemyn.
-Ne!-surėkė Markas- Ta kvailė viską išsigalvoja!-jis pradėjo spausti mašinos vairą savo rankomis.
-Markai...-norėjau prasižioti , bet Markas mane pertraukė.
-Tu nesi niekas,-atsiduso jis- Tu nuostabi draugė,- maža šypsenėle papuošė jo veidą.

Atsirade prie mano tėčio namo Markas pastatė automobilį.

Sugužėja į vidų ėjau išieškoti tėčio, bet name nieko nebuvo. Nusiovusi batus ir pasikabinusi ant pakabo striukę nulėkiau laiptais į viršų.

Vakaria

Grįžus tėčiu sutvarkiau kambarius. Markas visą dieną siūlėsi padėti su namų darbais,bet aš vis atsisakydavau.

Dabar sėdžiu kambaryje prie stalo ir baiginėju namų darbus. Susikrovusi kuprinę atsiguliau į lovą.

Jaučiuosi pavargusi.

Pakilau nuo lovos ir ėmiau ją klotis. Išsitraukusi pūkinę pagalvę , bei paklodę , persirengiau ir griuvau į lovą.

Apsivertusi ant šono apsikabinau pagalvę ir užmerkiau akis.

Jaučiuosi pavargusi.
Šiandien parašiau ,net dvi dalis
Nepergerai jums čia ?
;)