Praėjus savaitei:
"Negaliu vis dar patikėti ,turėsiu antrą tėtį!
Ne,ne,ne!! Tikrai nenoriu!"Nesustojau kartoti "ne" savo galvoje.
Aš tikrai bijau. Nenoriu jo. Aš noriu seno ,mes vis dar susirašinėjam.Susitvarkiau kambarį ,pagaliau šeštadienis.
Įsitaisiusi ant sofos pasiėmiau telefoną.As:labas
Tėtis:labas brangute
Aš:Turiu tau naujiena:(
Tėtis:kas nutiko?
Aš:Mamai pasipiršo kitas!!!
Tėtis:Hmm..
Aš: ką man daryti?!
Tėtis: tikrai nežinau mieloji.Bet dabar atleisk turiu dirbti. Ate!
Aš:iki..
Padėjau telefoną ant sofos . nulėkiau į virtuvę ir užkaičiau virdulį, pasidariau vaisinės arbatos ir grįžau į kambarį.
Po 2 valandų
Pasigirdo durų skambutis. Nulėkiau prie durų . Plačiau pravėriau jas . Mama įžengė į vidų ir nusimovė batus. Paėmiau jos paltą ir pakabinau. Mama užuodus arbatos kvapą nuėjo į virtuvę.
Sekiau paskui ją.Mama atsisėdo prie stalo ,o aš padariau daugiau arbatos. Atsisėdau kitoi stalo pusėi ir pažvelgiau į ją. Ji atrodė be galo laiminga. Kodėl?
-Ko tokia laiminga?-pakėliau antakį.
Ji parodė ant savo piršto naują žiedą. Ir dar labiau nusišypsojo. Aš susiraukiau. Negaliu į tai žiūrėti.Pakilau is vietos ir ketinau eiti bet mama sustabdė.
-Brangute kas negerai?-atsistojo mama ir priėjo prie manes. Atsuko mane į save. Man jau senai tekėjo ašaros.
-Mama..,-nusivaliau akis-Aš n-en-no-r-iu naujo tėčio,-mano balsas drebėjo.
Mama susiraukė nuo mano pasakytų žodžiu. Bet greitai atsiledo ir vėl šypsena jos veide.
-Teks su tuo susitaikyti,-mama nusišypsojo ir apkabino. Pradėjau muistytis kol islindau is jos. Mamos vede dingo šypsena.
-Ne!ne,ne -susiėmiau už galvos ir ėmiau eiti link kambario-Jai jis neišsineždins iš šių namų! -vos laikiau ašaras-Aš jau geriau išsikraustysiu iš čia nei gyvenčiau su tokia kaip tu ir jis-suurzgiau ir nulėkiau į kambarį.
Pasiėmiau tik kuprinę ir susikroviau viską ko prireiktų gyvenime. Nu man jau gana išeisiu rytoi iš pat ryto. Pasiemiau savo taupyklę ir suskaldziau ją. Aš taupiau tris metus pazekim kas gero yra. 1034,45 €. Oho. Turėtų užtekti.Rytas:
Pasiėmiau telefoną. Puiku dar tik 5:00 ryto.
Apsirengiau ir užlipau į antrą aukštą pas mama patikrinti ar ji dar vis miega. Pravėriau duris, mama vis dar miegojo.Nulipau žemyn ,nuėjau į savo kambarį , pasiėmiau lapelį ir pradėjau rasyti:
_________________________________________
Atleisk, bet taip bus geriau tau ir man. Gyvensi su juo ,susikurkit naują šeimą. Visi laimingi.
Jau turiu lėkti myliu, bučiuojiu. Ate.
Agnė.
________________________________________Padėjau laišką ant lovos, uždariau kambario duris ir nulėkiau prie lauko durų. Apsirengiau paltą ,batus ir praveriau duris.
Išėjau į lauką užsidėjau kapišoną. Pradėjau žingsniuoti į priekį. Dabar yra 6:30 reiks palaukti Klojos nes ji sekmadienį visada veda ryte savo sunį.
Stovėjau prie jos laiptinės ir laukiau kol ji išeis.
Kažkas į manę atsitrenkė. Greit apsisukau ir pamačiau nukrituse Kloja.-Tai bent kvailys...-sumurmejo ji ir atsistojo
-Kas čia kvailys,-nusišypsojau ir nusėmiau kapitoną.Ji pakėlė antakius ir greitai apkabino mane.
-Atleisk pamaniau ,kad kažkas kitas...-ji nusišypsojusi atsitraukė nuo manes-Kodėl tu čia? Kas nutiko? -Ji sunerimo.
-Na žinai , kad mano tėčio nebėra,-pažvelgiau į ją.
-Taip tu jiuk pasakojai,-ji linktelėjo,-Ir dar sakiai pasipiršo kitas,-susiraukė Kloja.
-Taip,-budeliau akis žemyn,-Mama jau turi žiedą,- atsidusau.
Kloja dar labaiu susiraukė. Ji pažvelgė mane nuo kojų iki galvos ir labai nustebo.
-Kur susiruošiai?-ji labai nusiminė-Pala,Pala tu jiug.. Pabėgai!!!-ji visiškai nesuvaldė-Ne,ne kodėl?-
Ji sucypė.-Aš nenoriu gyventi su ja ir naujiu jos sužadėtinių,jis man labai nepatinka,-atsidusau-Manau ,kad dogiau nesusimatysim,-kalbėjau ir laikiau ašaras. Kloja buvo visiškai sutrikus.
Neleidau galvą ir laukaiu ašarų. Kloja puolė man į glėbį.
Žinau biskį nesąmonė bet neturiu minčių
Apie ką galėčiau rašyti.Gal galite ką nors pasiūlyti?
Komentarą tada.Jai rasite klaidų nekreipkite dėmesio
:)
YOU ARE READING
Šešėlių Gyvenimas. (BAIGTA)
SpiritualNa Šešėlių Gyvenimas nėra toks ir lengvas. Patikėk žinau , nes as pati kaip šešėlis. Beje mano vardas Agnė. Kaikurie žmonės teigia kad tai ne problema jai tavęs nemato draugai, nekalaba, nesisveikina, net mokytojos manęs nemato. Gal aš tikrai kaip k...