Šešėlių Gyvenimas. (BAIGTA)

1. dalis. 10

Vėl nulėkiau prie savo telefono.
Aš:Ok ji irgi nori
Markas:gerai kinas už valandos.
Aš:parašyk kai jau reikės eiti.
Markas:ok

Po 30 minučių.

Sėdėjau ant kėdės ir žvelgiau pro langą.
Suskambo mano telefonas.

-Alio,-atsiliepiau.
-Nu tai aš jau jūsų laukiu apačioje,-pasigirdo Marko balsas.
-Gerai mes tuo nusileisim,-padėjau ragelį ir nuskubėjo pas Kloja į kambarį.

-Kloja jau reike eiti,-Pravėriau jos kambario duris.
Kloja puolė renktis ir kuisti visą spintą.

-O dieve galėjai pranešti anksčiau!-žviegė ji.

Po 5 minučių

Nusileidom į apačią ir sustojom prie Marko automobilio. Įsėdom į jį.

-Kinas už 20 minučių,-prabilo Markas sėdintis priekyje. Abi linktelėjom.

Pajudėjus automobiliui iš vietos išsitraukiau telefoną. Žvelgiau į telefono ekraną ir svajojau: kad tik mama būtų gyva,kad tėtis sugrįžtų.

Nuėjau į galeriją ir žvelgiau į nuotraukas. Mano akį patraukė nuotrauka kai aš su mama šypsomės ir geriame kokteilius. Kita nuotrauka kai aš su tėčiu žaidžiame šaškėmis.

Išjungiau telefoną ir padėjau galvą prie lango.

-Kas atsitiko?-išgirdau rimtą Marko balsą. Jis žiūrėjo į mane pro viršui kabantį veidrodėlį.
Nusukau žvilgsnį nuo jo.
-Nieko,-Atsidusau.

Jis nusuko akis ir vėl žiūrėjo į kelią. Žiūrėjau pro langą ,į lekenti vaizdą už jo.

**

Dabar stovime eilėje prie kasos. Išsitraukiu piniginę ,bet piniginė dinksta man iš rankų. Persigandus apsidairau aplinkui.
Marka ja laikė.

-Ei,ką tu darai?-pažvelgiau į jį.
-Aš sumokėsiu,-jis lėtai man tiesia piniginę. Bandžiau ja griepti ,bet ji vėl buvo prie Marko.

-Ir neprieštarauk,-suurzgė jis.
-Bet..-bandžiau pasakyti bet jis vėl mane pertraukė.
-Ir jokių bet,-atidavė man mano piniginę ir išsiėmė savo.

-Ne nereike aš pati,-suurzgiau-Ir man nereike , kad tu užviską visada sumokėtum.
-Man pinigų negaila,-sumurmėjo jis.
-Tu ką,turtuolis?-pakėliau antakį.
-ne,-šyptelėjo jis-Ai tiesiog...
-Kas, tiesiog?-papurčiau galvą.
-Na pirk bilietą,- jis susidėjo rankas ant krūtinės ir parodė į kasą.

Priėja prie kasos sumokėjome už bilietus. Nusipirkom popcornų ir nulėkėm į salę. Susėdom gale.

**

-Aaaa..-suspiegė Kloja ir panardino galvą savo mekstinyje.
-Markai sakiai , kad bus ne siaubo filmas,-išsigandusi apsikabinau savo kelienius.
-Atsiprašau,-atsiduso -Galim eiti ,jai nepatinka,-atsistojo jis. Abi greitai atsistojom ir išlėkėm iš pastato.
A

bi stovėdamos drebėjome.
Kloja atsisuko į mus.

-Gal norit nueiti užkąsti?-Paklausė Kloja.
Abu linktelėjom.

Nužygiavia į kavinę užsisakėm picas.

Po 30 minučių

Vaikščiojome parku , buvom prie fontanų. Išsitraukiau telefoną ir užmečiau akį kiek valandų: rodė 17:43. Atsidusau ir vėl pakavojau telefoną.

(pakavojau-tai paslėpiau , užkišau. Vertimas)

Vakaras

Kai grįžau su Kloja namo abi griuvome į lovas.buvau labai pavargusi tad užmerkiau akis ir mane pasiglemžė tamsa.

Rytas

Prabudau nuo saulės spindulių šviečiančių pro langą. Atsisėdus ant lovos ir susigriebiau už galvos.

-Kaip skauda galvą,-suinkščiau dėl skausmo-Kloja! Gal jūs turite vaistų nuo skausmo?

Į mano kambarį įlėkė Kloja su puodeliu vandens ir tablete.

-Štai,-ji padavė man vandenį ir tablete. Išgėrus vaistus vėl kritau į lovą.

Kloja dingo iš mano kambario. Atsikėliau iš livos ir prilėkiau prie lango .Nuleidus užuolaidas grįžau į lovą.

Kambaryje tamsu nieko nesimato. Žvelgiau į tamsą ir mąsčiau apie mama , šeima. Kodėl taip turėjo nutikti? Tai aš kalta , kad pabėgau. Gal mama važevo manęs ieškoti ir pateko į avariją?

Na štai!
Manau buvo įdomu bet
Trumpoka.
Nepykit jai rasitia klaidų.