Šešėlių Gyvenimas. (BAIGTA)

1.dalis. 3.

Atsikėliau nuo didelio galvos skausmo. Gerai prasibudinau. Mamos nebuvo ir vėl namie. Nulėkiau nusiprausti . nusiprausus nulėkiau pasimti telefono. 10:16?! Pala siandien šeštadienis? Na tikėkimės kad taip.

Pakambinau Simonai.

-Alio,-išgirdau apsimiegojusios Simonos balsą.
-Oi, atleisk jai prikėliau,-Atsidusau.
-Ne niekis ir tai jau kėliausi,-Nusijuokė ji.
Nusišypsojau sau ir atsiguliau su telefonu į lovą.

-Tai ko skambini?- pasiteiravo ji.
-Nežinau,-nusijuokiau.
-Norėsi gal nueiti į miestą?-paklausė
-Žinoma,-buvau tokia laiminag. Net nežinojau dėl ko? Gal dėl to , kad manęs niekas niekur nesugeba dažniausiai išsitemti. Visada praleidžiu laisvadienius namie, viena...

Dar pasiplepėjusios baigėm pokalbį. Atsistojau ir nuėjau apsirengti. Nuėjau papusryčiauti. Pasiėmiau obuolį. Man to užteko.

Atsisėdau ant sofos ir pasiėmiau distancinį.  Pradėjau junginėti kanalus . Nieko įdomaus nerodo. Palikau vieną kanalą per kurį translevo žinias. Pasiėmiau knygą ir pradėjau skaityti.

Mano lelefonas Suzvimbė vėl.

Nežinomas numeris: labas
Aš: labas . kas čia?
Nežinomas numeris: ar čia Agnė Loren?
Nurijau susidariusį gimulą.
As: taip..
Nežinomas numeris: sveika brangute
Aš: tėti?
Nežinomas numeris: taip. Aš taves taip pasisilgau. Kaip mama? Kaip laikaisi.
Aš: prašau ,maldaujiu sugrįžk!!
Nežinomas numeris: nežinau brangute siuo metu aš su tavo mama labai susipykome.

Jaučiu kai man rieda ašaros. Pasitrinu su rankoms ir stengiuosi nusiraminti.

Aš: prasau!!
Nežinomas numeris: ira visokiu priezasciu kodel mes išsiskyrėm.
Aš: Kodėl? Kodėl! Mus palikai? Del kokios priezasties?!kokios!

Nekad rašiau jam bet ir rėkiau ant telefono.

Nežinomas numeris: aš neruriu tau visko aiskintis čia suaugusiu reikalai , brangute.

Iš nervų trenkiau telefoną kur pasitaikė apsikabinau save ir emiau verkti. Gulėjau ant nepatokios sofos ir ziopsojau televizoriu per savo ašarotas akis.

Kruptelėjus nuo durų užtrenkimo, tikriausei grįžo mama.

Begau pas ją. Pamaciusi mane ji šypsena dingo.
Apsikabinau mama ir emiau verkti dar labiau .
Mama apsikabino mane taipat ir glostydama nugarą ramino.

-Ššš, kas nutiko?-ramino mane mama.
-Tė-t-ti-s,-tik tiek ištarus suspaudziau dar stikriau mamą. Mama atsitraukė.
-Viską papasakok,-mama pažėjo į mane.

                                     **

Dabar guliu lovoje. Neina užmigti. Dabar yra 00:00 žiuriu į lubas. Galvojiu apie ateitį .
Užlango lyja , labai blogas oras. Guliu ir svajiojiu.Mama miega . Pasiimu telefona
Pradedu rasyti Simonai.

Aš: labukas
Ji tikrai neatrašys ,nes juk naktis.
Simona:labukas. Kas nutiko ,kad naktį rašinėji?
Aš:  tėtis. Jis man parašė ,jis negrįš. Aš jo taip pasisilgau. Jis sake jog yra daup priežasčių kodel išėjo. Jis sako jog tai suaugusių reikalai ir aš per jauna į tai veltis.
Simona: užjaučiu.Tai ką darysit?
As:Nežinau bus matyt.
Simona: labanakt, nes man tikrai reikią išsimiegoti. Esu labai pavargusi.
Aš: na gerai labanakt.

Padejau telefoną ant spintelės šalia lovos.
Įsitaisiusi patogiau bandziau užmigti.

                                     **

Atsikėliau gana anksti. Prasibudinus nuėjau pas mama. Bet jos nebuvo kaip ir visada. Kur ji išeina? Mane palieka ir viskas?

Pasigirsa durų barbenimas. Nulekiu žemyn.
Atidarau duris.

                                   **

Norit sužinoti kas vyko toliau?
Laukite kitos dalies.
Atsiprašau jai gana ilgai nekėliau dalių
Buvau užsiėmusi mokslais.
Tikiuosi šitą dalis jus bent truputį sudomys.
😍