Šešėlių Gyvenimas. (BAIGTA)

1. dalis. 26.

Pabudusi radau kačiuką, bei Marką lovoje. Apsiverčiau ant kito šono taip atsisugdama į vaikiną. Marko akys ėmė pamažu klapsėti. Jis greitai atsimerkė ir šyptelėjo.

-Labas rytas,-nusižiovavo jis.
-Labas rytas,- atsakiusi jam tuo pačiu atsisėdau ant lovos.
-Aš dar miegosiu,-sumurmėjo Markas.
-Gerai,-atsidusau ir atsistojau nuo lovos.

Persirengusi ir pavalgiusi nutariau eiti prasiblaškyti.

Išėjusi į kiemą ėmiau vaikščioti po jį. Vasara aš jos taip laukiu. Jau netoli.

Nutariau nueiti i parką. Atsiradusi parke nusipirkau vaisinį kokteilį.

**

Dabar sėdžiu savo kambaryje ,nes Markas kažkur išėjo. Staiga lauko durys prasivėrė. Prie durų girdėjosi merginos kikenimas ir vaikino juokas. Jie du nuėjo į svetainę. Atsistojau ir nulėkiau kambario durų link. Pravėrusi duris išlėkiau iš miegamojo. Atsiradusi svetainėje sutrikau.

Staiga sustingau vietoje. Mano akyse ėmė kauptis ašaros. Iš pamatyto vaizdo netekau žado. Markas sėdėjo ant sofos su kažkoke blandine ir bučiavosi. Man iš rankų išslydo mano kuprinė kūrę nešiausi kartu. Jie greitai vienas nuo kito atsitraukė ir atsisuko į mane.

-Tu,-ėmiau tyliai kukčioti-Pasipūtęs mergišius!

Negalėjau nieko matyti per ašaras.

-Aš galiu paaiškinti,-greitai atsistojo Markas ir ėmė eiti manęs link.

-Pasitrauk nuo manęs,-suurzgiau ir išlėkiau pro lauko duris nežinią kur.

-Agne!-girdėjau vaikino balsą sau už nugaros,bet nesustojau bėkti.

Ašaros tekėjo mano šlapiais skruostais. Kodėl aš ant jo pykstu? Juk mes net nepora.

Staiga sustojau pailsėti. Atsiradau nežinia kur.Čia buvo saulėtekis. Atsisėdau ant sausos žolės ir ėmiau stebėti šviečiančią saulę.

Drebančiais delnais valiausi ašaras. Kas kartą apsidairydavau aplinkui,nes žolė nuo vėjo vis krutėdavo. 

Išsekus mano ašarų šaltiniui apsikabinau savo kelienius ir padėjau galvą ant jų.

Išgirdusi žingsnius už savęs greitai apsisukau,bet už manęs nieko nebuvo. Greitai apsidairiau aplinku,bet nieko nematyti. Kas čia per garsas?

Atrodė ,kad aplink mane vėjas kedena žolę ir suteike tą garsą. Man pasidarė nejauku. Sėdžiu vidurį laukų kaip našlaitė ir žiūriu kaip saulė kyla.

Vėl greitai apsidairiau.

-Agne!-Kažkas šaukė mano balsą. Tai Markas. Jis tikriausiai jieško manęs.

Greitai atsistojau ir ieškojau kur galėčiau pasislėpti. Radau puikę vietą. Pasislėpusi tarp krūmų stebėjau vaikiną,jis bėgiojo per laukus ir vis keikė savę. Mėtė akmenis kur papuola taip išreiškentis savo pyktį.

Susigūžiau į kamuoliuką. Mačiau kaip jis susinervines ir susiėmias už galvos.

Nuleidau akis nuo to  vaizdo ir ėmiau spoksoti į savo pirštų pagalvėles.

**

Iki pat išnaktų prasėdėjau tarp krūmų. Buvo žiauriai šalta. Vakare visada atvėsta oras. Markas nustojo manęs ieškoti ,tad gerai apsidairiusi išlindau iš slaptavietės. Atsisėdau ant šaltos žemės. Ėmiau žiūrėti į šviečiančias žvaigždes sau virš galvos. Gražu.

Papūtus smarkiam vėjui susigūžiau ,nes pasidarė šalta. Dar po keliu tokių vėjo gūsių mane apėmė šaltis. Ėmiau visa drebėti , bet niekur nėjau ir sėdėjau. Geriau sušalsiu nei eisiu namo. Na gal geriau eisiu, žiauriai šalta.
Nuo šalčio norėjau atsistoti ir eiti kur nors, kur yra šilčiau,bet negalėjau. Nuo šalčio kojos buvo lyg sustingusios,tada vis atsistojiusi suklubdavau. Pabandžiau dar kartą ir iš karto atsiradau ant žemės.

Negalėdama atsistoti tiesiog pasidaviau ir padėjau galą ant žolės.Užsimerkiau taip stengdamasi nusiraminti. Man ėmė po truputį suktis galva,nes nieko visą dieną nevalgiau ir buvau tuose krūmuose,nuo šalčio atrodė ,kad ėmė stingti kiekviena mano ląstelė taip pablogindama cituacija.

Staiga netekau sąmonės.

**

Pabudau nuo to garsaus pypsejimo. Jis mane jau ima nervinti. Plačiau atmerkiau akis. Nustebau nuo vaizdo man prie kojų. Markas buvo padėjas galvą gale kojų. Tikriausiai miega. Jo gilus kvėpavimas rodė, kad jis pavarges. Atleisk man. Koke aš kvailė,kad bėgau ten kur neteikėjo.

-Atleisk man,-tyliai sumurmėjau.

Staiga vaikino akys ėmė lėtai klapsėti. Jis lėtai pakėlė galvą ir dar kelis kartus sumirksėjo.

-Agne,- jis sunkiai atsiduso ir stiprei mane apkabino-Kaip tu mane išgąsdinai.
-Atleisk man,-dar kartą pakartojau.

Staiga į palatą įsiveržė ta pati blondinė ir ėmė artėti. Markas greitai atsitraukė nuo manęs ir atsisuko į blondinę. Jis susiraukė ir atsistojo.

-Kur buvai?-blondinė ėmė flirtuoti su vaikinu.
-Dink,-garsiai suurzgė vaikinas.
-Ne,-ji įsikibo į jo ranką ir ėmė temtis durų link-eime čia su šią nuoboda nėra ką veikti.

Markas ištraukes ranka stumtelėjo merginą nuo savęs.

-Aš niekur neisiu,-suurzgė Markas ir atsisėdo ant palatos lovos šalia manęs.

-Tu vistik renkiesi ją o ne manę?!-Išpūtė akis blondinė.

Susinervinusi ji sutrypė koja ir pakėlusi smakrą aukštyn sudėjo rankas prie krūtinės ir apsisukusi išėjo iš palatos.
Blondinė tikrai graži,gal net gražesnė už mane? Jam ji tiktų. O aš? Man būtų gerai ir vienatvėje.

Atsiprašau ,kad senokai jau kėliau dalis.
Atsiprašau jai rasite klaidų!