Šešėlių Gyvenimas. (BAIGTA)

1. dalis. 24.

Pabudusi pasimuisčiau. Markas buvo atsikėlęs ir sėdėjo ant lovos su kompiuteriu.

-Ką žiūri?-paklausiau vaikino.
-Miegok,-atsisukes į mane vaikinas šyptelėjo ir priartėjęs pakštelėjo man į skruostą-dar tik 5:00 ryto.
-Gerai,-atsidusau ir užsimerkiau.

Aš jau atsikėlusi,negaliu užmigti. Apsiverčiau ant kito šono. Nepatogu. Pabandžiau apsiversti ant kito. Nepatogu. Atsiguliau ant nugaros.

-Kas yra?-paklausė Markas ir padėjo kompiuterį ant spintelės šalia lovos.
-Negaliu užmigti,-atsidusau.
-Pasistenk,- nusišypsojo jis-tau reike išsimiegoti.
-Gerai,-atsidusau ir vėl užsimerkiau.

**

Prabudau nuo kažkieno kutenimo. Nesusilaikiau ir ėmiau tyliai juoktis. Ėmiau vartytis nuo juoko. Markas nesustojo manes kutenes.

-B-a-i-ik,-mano balsas drebėjo nuo juoko.

Baigus vaikinui kutenti atsipučiau ir atsisėdau ant lovos .

-Eik rengtis,-pamojas ranka vaikinas atsistojo nuo lovos.
-Gerai,-taip pat atsistojau ir ėmiau žygiuoti į savo kambarį.

Susikroviau kuprinę ,persirengiau ir nulėkiau prie durų.

-Aš jau einu!-šūktelėjau Markui.
-Palauk manęs,-pasigirdo balsas už durų.
-Gerai,-atsidusau.

Vaikinas greitai išlindo iš kambario.

Apsirengę išlėkėm į lauką. Įsėdau į Marko automobilį. Jis atsisėdo vairuotojo vietoje ir užkūrė mašiną. Pajudėjus iš vietos parašiau Klojai.
Ji jau mūsų laukė.

Sustojom ties Klojos laiptine. Kloja įsėdo į mašiną.

-Sveika,-nusišypsojo Kloja ir stiprei mane apkabino.
-Sveika,-taip pat pasisveikinau.
-Sveikas Markai,-ji šyptelėjo jam.

Jis tik linktelėjo ir vėl užkūrė automobilį.

Atsirade prie mokyklos išlipome. Aš su Kloja patraukėm mokyklos link ,o Markas liko prie aytomobilio ir ėmė kalbėti su telefonu.

Įlėkėm į klasę. Klasėje buvo pilna vaikų. Atsisėdau prie tuščio stalo,o Kloja nulėkė atsisesti su kažkoke mergina. Nukabinau nosį žemyn.

-Ar čia užimta?-pasigirdo balsas virš manęs. Pakėliau galvą į vaikiną. Tai buvo Rokas. Atpažinau jį iš jo juodų it smala plaukų.
-Sveikas,ne,-atsidusau.

Jis linktelėjo ir atsisėdo šalia manęs. Prasidėjo pamoka.

**

Pasibaigus pamokoms Markas neparvežė manęs nes jam dar dvi pamokos. Man teko eiti pėsti.

Eidama vis žvalgausi aplinkui. Man vienai nesmagu eiti ,nes šios gatvės tamsios. Už manęs sustojo juoda mašiną.

-Lipk,-pasigirdo pažįstamas balsa. Lėtai apsisukau.

Man palengvėjo. Ten buvo tik Rokas.

-Aš pareisiu,-pasakiau jam. Jis atidarė dureles.

-Lipk,-suurzgė jis.

Atsidusau ir priėjau prie jo aytomobilio.
Atsisėdau į mašiną. Rokas atsisėdo priekyje.