Šešėlių Gyvenimas. (BAIGTA)

1. dalis. 20.

Marko poziija

Atsikėliau ir greitai šokau iš lovos. Agnės nerades kambaryje išlėkiau pro duris.

Iš virtuvės sklido tylus merginos niunevimas pagal muziką iš radijos. Atsidusau nuo palengvejimo,ji virtuvėje.

Nuėjau į savo kambarį persirengti.

Agnės pozicija

Niunevau pagal muziką sklindančią iš radijos. Maišiau puodą pilną makaronų. Noriu nustebinti Marką. Noriu jam atsidėkoti už jo gerumą.

Markas įžengė į virtuvę. Kruptelėjau , nes nepastebėjau jo ,bet greitai susivokiau kas dedasi.
Jis atsisėdo prie stalo.

-Ką gamini?-smalsiai paklausė vaikinas.

Nieko nesakiau tik paėmiau iš lentynos lėkštę ir įdėjau makaronų. Padėjau lėkštę jam prieš nosį. Jis nustebes žiūrėjo į mane. Aš tik šyptelėjau ir apsisukusi Išjungiau orkaitę.

-Skanaus,-atsisėdau priešais jį.
-Ačiū,-jis pasiėmė šakute ir ėmė valgyti-Tu nevalgysi?-Pakėlė antakį Markas.
-Aš nealkana,-atsidusau.

Jis pavalgęs įdėjo lėkštę į indaplovę ir išėjo iš virtuvės. Markas nulėkė į svetainę.

Mano telefonas ėmė skambėti mano kambarėlyje.

Nulėkiau į savo kambarį ir pakėliau ragelį.
-Labukas!-sucypė į ragelį Kloja.
-O sveika,-pasisveikinau.
-Gal nori susitikti parke ir smagiai praleisti laiką?-paklausė ji.
-Būtų puiki,-nusišypsojau sau.
-Gerai už 20 min susitikam ten,-tai pasakiusi padėjo ragelį.

Išėjusi iš kambario nulėkiau į svetainę.

-Markai eisi į parką?-paklausiau vaikino sėdinčio ant sofos-Kloja pakvietė.
-Gerai,-jis nusišypsojo
-Turim 20 minučių,-parodžiau į riešą , kad laik turime mažai.

Markas atsistojo ir nuėjo į savo kambarį. Aš nulėkiau į savąjį. Persirenge atsidūrėm prie durų.
Apsioviau batus,striukę, sušukavau savo plaukus.
Markas apsirenges išėjo pro duris , o aš išėjau antra.

**

Ėjome ilgu keleliu į parką.

Staiga markas pradėjo eiti šalia manęs. Sutrikusi žiūrėjau į kele. Jo ranka vis liesdavo manają. Ir staiga jo pirštai įsikibo į mano ranką. Mes pradėjom eiti susikabine. Aš buvau visiškoje panikoją. Ką jis daro?

Jis ėjo ir šypsojosi,aš buvau sutrikusi nuo jo elgesio.

-Sveiki balandėliai,-už nugaros pasigirdo Klojos balsas.

Bandžiau ištraukti delną , bet Markas ją stipriai laikė. Apsisukom ,kad matytume Kloją.
-Paleisk,-slapta sušnabždėjau.
-Ne,-jis ėmė mane erzinti.

-Taigi, taigi,-suplojo rankomis-Jus tapsite pora!-sucypė iš džiaugsmo ji.

-Ne...-pradėjau sakyti , bet Markas mane pertraukė.
-Taip,-jis nusišypsojo man.

Aš greitai papurčiau galvą.

-Tai taip ar ne?-kloja pakėlė antakį.
-Taip,-greitai pasakė markas.
-Ne..-tyliai numykiau.

-Ai jokio skirtumo, svarbiausia , kad sutaret-nusišypsojo Kloja.

**

Dabar einame namo.Kloja pasuko į visai kitą pusę.
Markas visą kelę kažką piktai murmejo sau po nosimi.

-Atsiprašau,-nuleidau galvą žemyn.
-Niekis , suprantu tave,-atsiduso vaikinas.
-Aš būčiau sakiusi taip,bet viena mano dalelė tai neigė,-emiau tyliai kalbėti.

Priėjom prie jo namo durų. Jis jas atrakino ir įžengėm į vidų. Markas nusimovė batus, nieko nelaukęs nusirengė striukę ir nulėkė į savo kambarį.
Aš nei nusirengiau, nei nusimoviau batus. Jis taip greitai viska padarė. Tikriausiai jis ant manęs puoštą.

Ką tu padariai Agne? Prisidirbai!

Nusirengusi nuėjau į savo kambarį. Atsiguliau ant lovos ir apsikabinau Marko dovanotą meškiuką.

Aš viską sugadinau. Koke aš beviltiška. Viską kas gerą paverčia blogu.

Man akyse susidarė kelios karštos ašaros. Bet greitai jas nusivaliau. Kodėl viskas taip blogai?

Stiprei apsikabinau meškiną ir užsimerkiau. Man reike pailsėti.

**

Staiga kažkas mane stipriai apsikabina. Supratau , kad Markas čia.

-Kodėl atėjai?-tyliai paklausiau.
-Nes negaliu užmigti,-sumurmėjo jis.

Apsisukau ,kad būčiau priešais jį. Jis ėmė šypsotis.
Aš stipriai užsimerkiau.

-Atsiprašau,-tyliai atsidusau.
-Sakiau ,kad atleidžiu,-susiraukė Markas, bet greitai vėl tapo laimingas.

Markas prisiglaudžia mane prie šiltos savo krūtinės.

Jis biškutėlį atsitraukė ir pagriebęs paklodę užklojo manę bei užsiklojo pats.

Mane greitai suėmė miegas. Aš tampu per didelė miegalė,bet pasidavaiu miego troškimui.

Tada!!