Atsikėlusi bandžiau pajudėti , bet Marko rankos laikė manę. Lėtai išlindau iš jo glėbio ir atsisėdau ant lovos.
-Pasilik,-išgirdau rytinį vaikino balsą-beje labas rytas.
-Labas rytas-nusišypsojau sau.Jis sugriebė man už rankų ir vėl paguldė šalia. Apsikabino ir ėmė miegoti.
-Mums reikia keltis,-bandžiau išlysti iš Marko gniaužtų , bet nepavyko,tad pasidaviau.
Jis sukikeno, nes aš negaliu išsivaduoti ir garsiai atsiduso
-Na gerai,-sumurmėjo jis-kelemės.
Paleidęs mane atsisėdo ant lovos. Aš taip pat atsisėdau ant lovos priešais jį.
-Eisiu persirengti,-jau kilau nuo lovos.
-Palauk čia,-bet pirmas atsistojo MarkasJis išėjo iš kambario, bet greitai grįžo su mano rubais.
-Štai,-padavė man drabužius.
-Ačiū,-nusišypsojau.
-Kai persirengsi ateik į virtuvę,-tai pasakęs jis pasiėmė iš spintos naujius rūbus ir dingo iš kambario.Užsidariusi kambario duris persirengiau. Išėjusi iš kambario apsidairiau aplinkui.
Nupėdinau virtuvės link. Pradariau duris. Markas kaip visada kažką gamino.
-Iš kur moki taip gaminti?,-atsisėdau už stalo.
-Mano mama buvo virėja restorane,-jis ėmė pasakoti-ji mane išmokė.-Aišku,-atsidusau.
Jis padėjo ant stalo dvi lėkštes su keptu kiaušiniu. Atrodė skaniau negu kaip mano mama gamindavo.
-Skanaus,-Markas atsisėdo priešais mane.
-Ačiū ir tau,-nusišypsojau.Pavalge sudėjome lėkštės į indaplovę.
-Mums reike į mokyklą?-Susimąsčiau ir atsisuka į Marką.
-Ne.Šiandien penktadienis ,bet į mokyklą nereike ,nes kažkoks renginys,-jis nuėjo į svetainę.
Aš taip pat nuėjau į svetainę. Markas atsisėdo ant sofos. Vaikinas stebėjo mane.
Aš vaikščiojau po svetainę ir viską apžiūrinėjau.Pasigirdo durų skambutis.
-Aš nueisiu,-markas greitai atsistojo ir nulėkė prie durų.
-Labas...-markas buvo sutrikes.
-Kur Agnė?!-pasigirdo pažįstamas žviegimas -ką tu jai padariai?!
-Aš...- bandė kalbeti Markas.Aš ėmiau eiti pažiūrėti kas vyksta. Tarp durų stovėjo Simona. Vos išvydusi mane ji puolė man į glėbį.
-Kaip aš taves pasiilgau,-ji ėmė tyliai murmėti.
-Aš irgi,-stipriai ją apkabinau.Pažiūrėjau į Marką . jis laikė mano telefoną ir mus fotkino.
-Ka darai?-tyliai paklausiau jo.
-Atminimui,-nusišypsojas jis padėjo telefoną ant staliuko.Atsitraukiau nuo Simonos.
-Kodėl tu čia?-pakėlė antakį Simona.
-Aš...,-ji mane pertraukė
-Kodėl tu ne pas savo tėtį?-ji ėmė klausinėti.**
Viską jai paaiškinau. Ji man pasiūlė likti čia ,nes pasakiau , kad su tėčiu matytis nenoriu.Ji labai nori,kad manimi Markas pasirūpytų.Na aš sutikau su šią idėją.
-Tik pabandyk ją įskaudinti,-suurzgė ant Marko Simona- nudėsi.
-Gerai,-atsiduso markas.
-Ate,-Simona pravėrė duris ir išlėkė laukan.
Uždariau sandariai duris ir nulėkiau į svetainę.
-Ką nori veikti?-paklausiau Marko ir atsisėdau ant sofos.
-Net pats nežinau,-atsiduso jis.Nudelbiau akis į žemę. Markas tap pat atsisėdo ant sofos.
-Aš labai atsiprašau už vakar,-pradėjo kalbėti jis.
-Kodėl?-atsisukau į jį.
-Vakar buvau per daug miegustas , tad visada kaip einu miegoti mėgdavau ką nors pasiimti kartu,-atsiduso jis-atsiprašau.Tikriausiai jauteisi nejaukiai?
-Niekis,-nusukau akis nuo jo-Nors tai ir pirmas kartas.
-Pala ką pasakiai?-jis pakėlė antakius.
-Sakiau ,nors tai ir pirmas kartas,-atsidusau.
-Pirmas kartas?-jis susidomėjo-tu neturėjai vaikin...-jis ėmė kalbėti , bet aš jį pertraukiau.
-Ne,-atsistojau ir ėmiau eiti link savo miegamojo. Ten galėsiu viską apgalvoti.Užsidariusi duris pasiėmiau meškiną. Apsikabinusi jį atsiguliau į lovą.
Markas pabeldė į duris.
-Prašau,-garsiai atsidusau.
-Aš nežinojau,-įžengė į kambarį jis-Maniau , kad tu būsi įpratusi.
-Niekis,-Padėjau meškiną šalia savęs.Jis atsargiai atsisėdo ant mano lovos.Apsiverčiau ant kito šono.
-Kaip miegojai,-paklausė jis.
-Net pati neįsivaizduoju kaip tu sugebėjai mane užmigdyti,-ėmiau kikenti -Gal pas tave kambaryje yra kokios nors miego dujos?-ėmiau juoktis.Markas taip pat nusijuokė.
-O gal dėl to ,kad tau nepatinka miegoti vienai?-jis pakėlė antakį.
-Nežinau,-susigėdusi paslėpiau veidą meškiukyje.Markas pradėjo kikenti.
-Ką veikem?-Paklausė vaikinas.
Aš tik atsisukau į jį ir patrūkšiojau pečiais.
-Gal nori pažiūrėti filmą?-vis nesustojo klausinėti Markas.
-Na gerai,-atsidusau ir atsisėdau ant lovos.
-Einam,-paragino mane vaikinas.Nusekiau Marka iki jo kambario.
Jis pasiėmė kompiuterį ir surado kažkokį filmą.Padėjęs sau ant kelių kompiuterį įsitaisė ant lovos. Aš atsisėdau šalia jo.
**
Kaip visada nulūžtu vidurį filmo. Mane dažnai ima miegas kaip žiūriu į kompiuterį arba televizorių. Aš nesuprantu kaip tai įmanoma?
Dabar guliu apsikabinusi Marką o jis vis dar žiūri filmą. Nesuprantu kaip jis sugeba mane migdyti arba priverčia buti šalia jo.
Užmerkiau akis. Markas vis glostė mano nugarą,o kita ranka ramiai gulėjo kitoje pusėje.
Pabaigęs žiūrėti filmą jis užvertė kompiuterį ir padėjo ant lentynėlės šalia lovos.
Aš jau senai miegojau ir gulėjau apsikabinusi vaikiną.
Vaikinas išsitraukė telefoną iš kišenės ir mus kartu nufotkino. Sumaiges kažką telefone nusiuntė žinutę Simonai. Nusiuntė ir nuotrauką.
Marko pozicijaNusiunčiau nuotrauką Simonai.
Simona: kaip miela!
Aš: taigi.
Simona: tik saugok ją
Aš: būtinai
Aš: labanakt
Simona:labanaktPadėjau telefona ant staliuko, prie kompiuterio.
Agnė jau senai miega. Reike pabandyti jos neprižadinti. Išlindau iš jos mažų delnukų ir atsiguliau šalia merginos. Mergina ėmė muistytis,nes nerado manes savo glėbyje.
Dabar ji kaip maža mergaitė kuri neranda žaislo savo mažuose gniaužtukuose.Prisitraukiau Agne ir ji iškarto mane apkabino.Pkštelėjau jai į kaktą ir užsimerkiau. Taip pat apsikabinau Agne.
-Labanakt,-sušnabždėjau,bet atsakymo negavau.
Ji tikrai miega. Stipriai apsikabinau merginą ir mane pasiglemžė tamsa.
YOU ARE READING
Šešėlių Gyvenimas. (BAIGTA)
SpiritualNa Šešėlių Gyvenimas nėra toks ir lengvas. Patikėk žinau , nes as pati kaip šešėlis. Beje mano vardas Agnė. Kaikurie žmonės teigia kad tai ne problema jai tavęs nemato draugai, nekalaba, nesisveikina, net mokytojos manęs nemato. Gal aš tikrai kaip k...