Šešėlių Gyvenimas. (BAIGTA)

1. dalis. 13.

Atsikėliau nuo Klojos garsaus rytinio niunevimo. Ji dainavo kažkokią girdėtą dainą,bet man tai nerūpėjo. Ji tvarkė mano kambarį. Atsikėlusi nulėkiau į vonią. Išsimaudžiusi persirengiau ir nulėkiau į virtuvę. Ponios Andžialikos nebuvo,tikriausiai darbe.
Atsiradusi prie stalo pasidariau dripsnių ir emiau juos valgyti. Į virtuvę atskubėjo Kloja su mano telefonu ir padavė jį man. Skambino tėtis.

-Alio,-nusižiovavau.
-Alio,sveika brangute šiandien po pamokų lauk mašinų aikštelėje tave paims Markas,-pasigirdo duslus tėčio balsas.
-Gerai,bet kodėl Markas?
-Jis pats pasisiūlė,-tarė jis.
-Na gerai,-atsidusau ir padėjau ragelį.

Padėjau telefona ant stalo ir pradėjau žygiuoti link savo kambario persistengti.

Persirengusi susikroviau kuprinę ,susiradau šepetį ir gumytę, ėmiau braukti šepečiu per plaukus. Susiruošusi nulėkiau prie durų. Pagriebiau telefoną. Kloja jau movėsi batus, buvo jau su striuke. Apsirengusios išlėkėm iš buto.

Nusileidusios žemyn pamatėm kiek suirsusį Marką. Kodėl jis čia?

-Greičiau lipat į mašiną ir varom,-suurzgė jis ir atsisėdo už vairo.
-Mes nueisim,-atsikirtus jau norėjau eiti , bet išgirdau kai Markas dar garsiau suurzgė.
-Lipi ir taškas!-ši kartą jis jau netvardė savo pykčio ir ėmė šaukti.
Kruptelejius nuo jo tokio elgesio ir atsisukau į jį. Jo akys pripildytos pykčio. Mano rankos ėmė drebėti, kojos ėmė pačios linkti. Negi aš bijau?

Jis atsisukes į mane pažvelgė į pilnas baimės mano akis ir garsiai atsiduso.
-Tiesiog lipkit,-dabar jis stengėsi visus žodžius pasakyti ramiai.

Lėtai linktelėjau. Kloja įsėdo pirma ir aš iš paskos.
Sulipusios į automobilį atsisėdom patogiau.Susikėlusi kojas ant nepatogios mašinos sėdynės apsikabinau kelienius.

Padėjau galvą prie mašinos lango ir užmerkiau akis.

-K-as nu-t-ik-o?,-drebančiu balsu tyliai sušnabždėjau.

Bet atsakymo nesulaikiau , tad atmerkiau akis.

-Aš atsiprašau,-galiausiai pratarė jis.

Aš tik linktelėjau ir nusukau akis į Kloja. Nesulaikiusi juoko ėmiau tyliai kikenti. Kloja buvo su ausinėmis ir visiskai negirdėjo kas vyksta aplinkui , ji niunevo ir lingavo galvą pagal muziką.

Nusukusi žvilgsnį į langą supratau , kad mes jau sustojom. Islipus iš automobilio pasižvalgiau aplinkui.

Mokykla. Puiki mes jau vietoi. Pradėjau su Kloja žingsniuoti link mokyklos įėjimo,bet mane sulaikė kažkieno ranka silpnai spaudžianti mano riešą. Apsisukus sutikau mėlynas Marko akis. Jis parodė pirštu į žemę ,kad palauktčiau čia. Suurzgusi ištraukiau ranką iš jo delno.

-Nagi einam,-išgirdau suirzusį Klojos balsą.
-Eik aš pasivysiu,-atsidusau.

Kloja tik mostelėjo rankomis ir patraukė mokyklos link.

Atsisukau į Marką. Jis kažką naršė telefone,vėl.
Susinėriau rankas ties krutinia ir nudelgiau suirzusį žvilgsnį į vaikiną.

Jis pakėlė akis ir įsikišo telefoną į kišenę.

-Sėsk,-atidarė dureles jis.
-Man pamokos,-atkirtau ir pažvelgiau už savęs stovinčią mokyklą ir vėl į Marką.
-Lipk,-sužaibavo pyktis jo akyse.

Neklausinejiusi įsėdau į mašiną. Jis atsisėdęs už vairo užkūrė automobilį.

Pradėjom tolti nuo pastato.

-Kur mes važiuojam?-nedrąsiai paklausiau jo.
-Pamatysi,-maža šypsenėlė atsirado jo veide. Man pasidarė kiek įtartina,bet apie nieka negalvojiusi nusukau žvilgsnį į langą.