Šešėlių Gyvenimas. (BAIGTA)

1. dalis . 7.

Sėdėjau virtuvėje ir smoksojaiu pro langą. Išgirdus mašinos sypentį stabdį supratau ,kad jos grįžo. Išgirdau durų rakinimą. Atsistojau nuo kėdės ir nulėkiau prie durų. Pro jas įžengė Simona, Lėja ir pone Andželika(Simonos mama).

-kas čia taip kvepia?-Pone Anželika nusuko akis į virtuve.

-Paruošiau arbatos, gersite?-Parodžiau į garuojančią arbatą. Visos trys linktelėjo.Nuėjome į virtuvę prie stalo . Visos atsisėdusios ėmėme gerti arbatą. Simona atnešė tris maišus maisto. Man net seilė nutyso. Pradėjom krauti maistą ant stalo. Kol sukrovėm ir viską sukišom į šaldytuvą,lentynas ir visur kur tilpo.

Susėdo prie stalo. Pasigirdo durų skambuti. Aš su Simona pribėgom prie durų. Ten buvo Kloja.

-O kokių svečių atėjo,-pašaipiai nusišypsojo Simona.Kloja tik prunkštelėjo ir surimtėjo ties manimi.
Pakėliau antakius:
-Kas nutiko?
Kloja buvo susiraukus ir žvelgė į mane paskui į Simona. Gal jos susipyko?

-Kas negerai?-pakartojau.
-Kodėl neatsakai į mano skambucius ?-susiraukė Kloja-Ir kodėl tu pas Simona?-pakėlė antakį.

-Na ji mane prėmė panakvoti,-atsisukau į Simoną ir nusišypsojau. Kloja vėl susiraukė.
-Tu šiandien eini nakvoti pas mane ir taškas,-sutrypė koja Kloja.
-Jokiu būdu,-Simona pamojavo savo pirštu Klojai prieš nosį.

O ne jos susipyks, dėl manes?

-Stop!-nutraukiau jų pykimasi .
-Gal geriau aš jau eisiu,-Atsidusau-Einu viską susikrausiu.
-O kur tu eisi?-Mane sustabdė Simonos balsas. Atsisukau į ja ji buvo labai sunerimus.
-Nežinau,-Užlipau laiptais į viršų. Susirinkau daiktus ir nusileidau žemyn.

Po 1 valandos.



Dabar stoviu miške nesigaudau kur man reikėtų eiti. Eini ir gyveni. Kodėl?Kodėl?! Kodėl butent aš? Nemyliu savo gyvenimo neturiu nė laimes ,nė dziaugsmo.

Susmunku ant šlapios žolės.Susiimu už galvos ir jaučiu kai ašaros rieda mano skruostais. Kodėl?!

Mano telefonas suskamba. Mama.
Bijau atsiliepti . Padėjau ragelį ,atėjo žinutė.

Mama: Agne jai dabar skaitai tai, tavo motina buvo tiesiog nepaprastas asmuo mano gyvenime ,bet atejo tas laikas kai ir visiems žmonėms ateis. Tavo motina mirė avarijoje ... Daktarai sakė ,kad ji neišgyvens jai buvo vos 27% ,kad ji išgyvens bet..

Kodėl?!Ne , ne!Man visiškai nesvarbu ar aš atrodysiu kai beprotė ,tad ėmiau šaukti per visą mišką.

-Mama ne!,-pradėjau šaukti-Mama sugrįžk prašau!-šaukiau visa gerkle. Ašaros tekėjo nesustodamos mano skruostais. Apsikabinau save ir nugriuvau ant šono. Susiriešiau į  kamuoliuką.
-Prašau mama sugrįžk,-maldavau dievo ,kad ji sugrįžtų-Prašau!-šaukiau per visą mišką. Galėjau buti aš,bet kodėl butent ji?! Kaltinau dėl visko save.
Nenorėjau niekur eiti ,nieko matyti nei girdėti,norėjau dabar mirti. Užmerkiau akis ir panardinau galvą tarp kelienių.

Išgirdau žingsnius už saves , bet nenorėjau nei pajudėti.

-Atsiprašau panele,-pasigirdo vyriškas balsas. Aš dar labiau susiriešiau.
-Man nereke jūsų pagalbos,-sušnarpšiau nosimi.
-Nu jau ne,-vyras sugriežė dantimis ir pradėjai eiti link manes,  esu pakelema nuo slapios žolės , paimama mano kuprinė ,įsodinama į juodą automobilį. Užmerkiu akis ir bandau vėl nepravirkti. Patogiau atsisėdu automobilio galinėje kėdėje ir bandau užmikti ,kad nusiraminciau.

           
Po nežinia kiek laiko

Pramerkiu akis aš ligoninėi?! Ką?!
Atsisėdu ant palatos lovos ir nužvelgiu save. Esu su ligoninės kalatu. Apsidairau aplinkui.

Pro duris įžengia daktaras.
-Na kaip jaučiatės panele Loren?-padėjo kaškokius vaistus ant staliuko prie lovos.
-Na gerai ,-nusčiaudėjau-O ką aš čia veikiu?

-Na panele jus vežęs vyras teige kad rado jus nualpuse jo mašinoje,-daktaras kažką žymėjo savo lapelyje kurį turėjo rankoje.

Pala,aš nualpau mašinoje aš mania, kad miegu.
Apsidariau dar kartą.
-O kada mane išleis?-pakėliau antakį.
-Galite ir dabar eiti,-nusišypsojo daktaras ir išėjo pro duris.

Pasiėmiau savo rūbus ,persirengiau ir pačiupus kuprinę norėjau išeiti ,bet pro duris įsiveržė Kloja su Simona.

-O dieve šventas!-Simona verkė. Negi man kažkas jau tokio baisaus nutiko?
Abi puolė man į glėbį ir pradėjo ašaroti. 

-Kodėl jūs verkiat?-dar stipriau jas apsikabinau.
-Kai sužinojom apie tavo mamos būklę norėjom tau pranešti, bet mums pranešė ,kad ir tu ligoninėi,-ašarojo Kloja. Aš lėtai linktelėjau.

Aš vos pati neverkiau be rašydama
Šią pabaigą😥
Atsiprašau jai yra klaidų.