Aš noriu... (Baigta)

4.

- Mes negalime į kitą klubą? - paklausiau.

- O ko tau šis nepatinka, Lelyte? - nusijuokė Rachel.

- Čia yra žmonės iš mano mokyklos, o mano vaidmuo joje "gera mergina", - pavarčiau akis.

- Ah, taip, bet jie tavęs neatpažins, - atsakė ji. - Pažiūrėk į save dabar ir prisimink kaip atrodai mokykloje. Niekas neatkreips dėmėsio, jog tu mokaisi jų mokykloje, pasitikėk manimi.

- Galbūt ir esi teisi, - šyptelėjau. - Einam pašokti!

Pagriebiau drauges už rankų ir nubėgome į salės vidurį. Pradėjome judėti pagal melodiją ir pradėjau po truputi atsipalaiduoti.

- Nagi, lelyte, parodyk savo judesiuką! - sušuko Vanessa. - Nagi.

- Lelyte! - šaukė visi choru ir aš nusijuokiau.

Rankomis nusileidau nuo krūtinės iki klubų ir tuo pačiu tūptelėjau. Atsikėliau išriesdama užpakaliuką. Visos merginos ir keli dar vaikinai žiūrėje sušaukė: "Ouuu! "Aš nusišypsojau, bet pajaučiau kažkieno rankas ant klubų ir šoktelėjau.

- Labas, Selena, - pasakė man pažystamas balsas.

Staigiai atsisukau ir pamačiau prieš save Justiną. Jis mane išdavė su Ariana ir metė mane įskaudindamas bei palikdamas didelį randą širdyje.

- Ko tau reikia, Justinai, - sukandau smarkiai dantis.

- Negi nepasiilgai manęs po tiek laiko? - prikando lūpą nužvelges mane nuo galvos iki kojų.

- Buvo nuostabu kai nemačiau tuos dvejus metus tavęs, - tariau. - Apgailėtinas tavo elgesys, traukis.

- Norėjau pabendrauti, prisiminti senus laikus, - sušnabždėjo jis man į ausį.

- Kvailys! - trenkiau jam ir staigiai išėjau iš klubo.

Tas nevisprotis man sugadino visą vakarą! Atsirėmiau su nugara į sieną ir išsitraukiau cigaretę iš pakelio. Ją užsidegus priglaudžiau cigaretę prie lūpų ir įtraukusi kelis dūmus. Nurimau.
Grįžau atgal į klubą ir ieškojau Justino. Norėjau viską jam tiesiai šviesiai pasakyti ką manu apie jį ir kas tarp mūsų buvo. Štai ir užkliuvo man už akių tas kvailys. Negaliu patikėti... Rachel ir Justinas flirtuoja vienas su kitu. Šlykštu. Priėjau prie jų ir sukosijau atkreipdama jų dėmėsį. Justinas nusišypsojo patenkinta šypseną. Pasitraukė nuo Rachel ir žengė žingsnį link manęs apsilaižydamas lūpas.

- Nu va ir grįžai pas mane, mano Lelyte, - nusijuokė jis.

Neiškentusi trenkiau jam su kumščiu į jo šlykštu veidą ir jis vos nenukrito ant žemės.

- Prisiprašei, kale, - suėmė šiurkščiai mano riešą, o su kita ranka trenkė stiprų antausį. - Dabar žinosi, kad su manimi negalima taip elgtis.

- Tu to nusipelnei, kvaili! - surėkiau ir spjoviau jam tiesiai į veidą.

- Nedėkinga mergšė! - surėkė.

Jis staigiai persimetė mane per petį ir išnešė iš klubo. Klykiau ir drąskiausi lyg pantera, bet niekas nekreipė dėmesio. Įsodino į savo automobilį ir surišo rankas diržu. Privažiavome miškelį kur matėsi ežeras. Jis išlipo ir iš kitos pusės paėmė mane vėl per petį. Pradėjo nešti link ežero.

- Paleisk mane! - rėkiau ir spardžiausi.

- Dabar žinosi, kad su Justinu niekas nežaidžia, - piktai sumurmėjo jis man į ausį..

Jis ėjo gilyn ir gylin į vandenį. Aš niekaip negalėjau ištrūkti ir tai labai baugino. Jis nuėjo tiek, jog vos galvą galėjau iškišt iš vandens, o tai mane beprotiškai gazdino. Aš panėriau nespėjusi įkvėpti po vandeniu. Bandžiau atsirišti rankas, spirti Justinui, bet nesėkmingai. Jis mane laikė mane po vandeniu. Man trūksta oro. Įkvėpiau vandens. Skauda plaučius Jaučiu kaip prarandu sąmonę. Ar tai pabaiga? Mirsiu nuo vyro rankų, kurios anksčiau mane gindavo?