Aš noriu... (Baigta)

30.(Pabaiga)

- Galite pabučiuoti nuotaką, - pasakė kunigas kai vienas kitam Brandon su Mary uždėjo žiedus.

Po dviejų mėnesių 

- Charlie! - apkabinau senokai matyta draugą.

- Labas ir tau, Sel, - nusijuokė jis apkabindamas mane.

- O kas ši žavi panelė? - garsiai paklausiau ir pamačiau kaip Charlie mergina nuraudo, o aš sukikenau. 

- Aš Selena, - ištiesiau jai ranką.

- Bella, - nedrąsiai paspaudė ranką, o aš ją truktelėjau ir ji atsidūrė mano glėbį.

- Nemėgink sudaužyti mano geriausio draugo širdies, - sušnabždėjau.

- Niekada, - girdėjau užtikrintą jos balsą.

Paleidau ją ir linksmą pažiūrėjau į juos abu.

- Kavos, arbatos ar kakavos? - paklausiau.

- Man arbatos, - vienu metu pasakė jie, o aš nusijuokusi patraukiau į virtuvę. Įjungiau arbatinuką paėmiau tris puodelius ir padėjau ant spintelės.

Uhhh kaip sunku su tuo pilvu. Jau devintas mėnesis ir sakė reikės greit gimdyti, o po gimdymo manęs lauks sunki operaciją. Niekam nesakiau, bet mane dažnai kankina baisūs galvos skausmai, temsta akyse ir kartais vos paeinu, beveik kiekvieną naktį sapnuoju košmarus ar matau haliucinacijas.

- Selena! -išgirdau vaikino balsą ir atsipeikėjau iš minčių. Išjungiau virdulį, nes pradėjo cypti. - Kur tu skraidžioji? - nusijuokęs paklausė Charlie. - Eik atsisėsti, aš pabaigsiu daryti arbatą.

- Aš galiu susitvarkyti su tuo, - pasakiau.

- Sel, prašau eik atsisėsti, - rimčiau pasakė jis, o aš jo paklausiusi patraukiau ten kur buvo Bella.

Dar nespėjusi atsisėsti ant fotelio išgirdau durų skambuti, todėl atsidususi ėjau link durų. Atidariau jas ir pamačiau jį. Mano kojos nutirpo. Po tiek laiko vėl pamačiau su juodais plaukais, nuostabaus grožio akimis ir nepakartojamo kūno vaikiną. 

- Selena, kas atėjo? - atėjo Charlie.

- Jis-jis, - mikčiojau. - Eik pas savo mergina, Charlie, ir leisk pakalbėti su juo.

Vaikinas nenoriai, bet linktelėjęs išėjo pas Bella.

- Ką-ką čia darai? - paklausiau Zayn.

- Atėjau pas savo vaiko motino, - piktai atsakė jis.

- Jis ne tavo, - melavau.

- Nemeluok man, Selena, - suurzgė Zayn.

- Prašau, išeik, - bandžiau tvardytis ir neapsiverkti jam matant, bet neįstengiau. Ašaros pačios riedėjo. - Maldauju tavęs, palik mane ir vaiką, - sukukčiojau.

- Kodėl verki? 

- Aš-aš-aš bijau, - nusukau galvą.

- Ko bijai?

- Ta-tav-tavęs, - sumikčiojau. 

Zayn padarė tai ko niekada nesitikėjau. Jis apglėbė mane savo tvirtomis, raumeningomis rankomis ir glostė nugarą.

- Atleisk, - tyliai pasakė jis. - Atleisk už visą, Selena.

- Kodėl atsiprašinėji? - sukukčiojau jo glėbį. - Padarei vieną baisų dalyką, o atsiprašai už viską. Nėra už ką atsiprašyti.

- Yra, aš tave juk... - nebaigė Zayn,

- Užtat dabar laukiuosi sūnaus, Zayn Malik, - pasakiau.

Jis truputi atsitraukė ir pažvelgė man į akis.

- Sūnus? - mačiau kaip jo akys sužibo.

- Taip, - pasakiau ir vėl sukukčiojau. 

- Nebeverk, - glostė galvą jis.

- Aš nenoriu jo palikti, - smarkiau sukukčiojau. - Aš neištversiu, Zayn...

- Ištversi, girdi, - pakėlė mano galvą už smakro. - Ištvėrei labai daug, Selena, todėl išversi ir tai. Šį kartą būsi nebe viena. Būsiu kartu su tavimi.

Po savaitės

- Man rodos man nubėgo vandenys, - pasakiau ir Zayn staigiai griebė telefoną nuo stalo ir skambino greitajai.

- Viskas bus gerai, Selena, - tarė jis ir pabučiavo į kaktą. Zayn užvilko man paltą ir apmovė batus, po to pats apsirengė. Atvažiavus greitajai pagalbai mane išvežė į ligoninę. 

Zayn Pov.

Po kažkiek laiko

Ji ten jau ilgą laiką ir nieko apie ją nežinau. Man neramu. Per tą savaitę kai buvome kartu manau pamilau ją labiau. Selena jautėsi visą laiką blogai, todėl neleisdavau jai keltis iš lovos ir dirbti. Neseniai pasirodė Sel močiutė ir Charlie su Bella. 

- Ji stipri, - uždėjo ant mano peties ranką moteris.

- Žinau, bet man vis tiek neramu, - atsakiau.

Po manau kelių valandų pagaliau pasirodė daktaras.

- Selena Marie Gomez, giminaičiai? - pasakė jis ir iškarto visi keturi atsistojome.

- Aš vaiko tėvas, - žengiau arčiau.

- Sveikinu, jūsų sūnus sveikas ir galėsite greitai jį aplankyti, - tarė daktaras.

-  Kaip mergina? - paklausiau.

- Leisim jai pailsėti, o tada būtinai operuosime kaip ir visada sakiau "tikėkimės, kad nėra per vėlu" .

Jis nuėjo, o mane pasveikino visi trys dėl sūnaus. Aš noriu, kad Selena išgyventu. 

Selena pov.
Kita diena

Atmerkusi akis apsidairiau ir supratau, kad esu palatoje, bet kur vaikelis? Pradėjau nerimauti, o aparatai pradėjo garsiau pipsėti. Netrukus atėjo daktaras.

- Kur mano sūnus? Aš noriu pamatyti savo vaiką!

******Štai ir 30 dalis******

PABAIGA....

Gaila, bet jau 1 sezono pabaiga. Nežinau ar kurti 2 sezoną, todėl rašykite nuomones ar kurti tęsinį ar ne.

Dėkui labai, kas skaitė, rašė nuomones ir spaudė vote!

Myliu jus!