Aš noriu... (Baigta)

2.29

Kitos dienos rytas

- Labas rytas, mieloji, - išgirdau rytinį Zayn balsą ir pajutau šlapią bučinį ant kaklo odos. Staiga nakties įvikiai man prabėgo ir negalėjau nuslėpti šypsenos.

- Labas rytas, brangusis, - pasakiau ir atsisukau į savo vyrą.

- Žinai, pagalvojau, galbūt visi keturi galėtume nuvažiuoti kur nors, nes mūsų praeitas planas neįvyko.

- Su malonumu, - pasakiusi pakštelėjau Zayn į lūpas.

- Padarysi pusryčius? - paklausė jis, o aš pažvelgiau nustebusiu žvilgsniu. - Prašau.

- Gerai, - atsidusau ir išlipau iš lovos. Buvau su Zayn palaidine, bet apsimoviau ir kelnes. Nuėjusi į virtuvę užkaičiau virdulį ir iš spintelės pasiėmiau duona ir pjaustimo lentelę. Iš šaldytuvo pasiėmusi reikiamu produktų padariau sumuštinius ir sudėjau į didelę lėkštę. Viską sudėjau ant stalo ir nuėjau pažadinti Zack.

- Zack, kelkis, jau rytas, - pasakiau ir sūnus truputi pramerkė akytes.

- Nenoriu dar keltis, - suburbėjo.

- Paruošiau tavo mėgstamiausių sumuštinių, - paraginau jį.

- Su sūriu?! - pašoko iš lovos.

- Taip, - pasakiau ir sukikenau.

Zack pradėjo greitai rengtis mano paduotus drabužius su mano pagalba ir nukeliavom į virtuvę kurioje jau sėdėjo Zayn laikydamas Mėja.

Pavalgėme pusryčius ir visi sugalvojome nuvažiuoti pas Zayn šeimą. Jis labai norėjo aplankyti savo mamą, o aš buvau nieko prieš. Privažiavome automobiliu daugiaaukštį namą ir visi išlipome. Įėje į laiptinę užlipome į antrą aukštą ir paskambino Zayn į duris. Jas atidarė jo sesuo Safaa.

- Broli! - sušuko ji ir apkabino jį.

- Labas, Safaa, - pasakė šypsodamasis.

- Mama, atėjo Zayn su šeima! - sušuko mergina.

- Zayn, sūneli, pagaliau atvažiavai, - atėjo mano vyro mama ir jį apsikabino.

- Selena, - prisitraukė mane į glėbį.

- Laba diena, pone Malik, - šyptelėjau.

- Kiek kartu sakiau, kad vadintum mane Trisha.

- Man keista jus vadinti vardu, - pasiteisinau.

- Tu man kaip dukra, todėl kreipkis kaip į mama, - nusišypsojo. - Kai sakai ponia, jaučiuosi sena. Užeikite į vidų vakar atvažiavo Doniya su Camila.

- Zayn! - atėjusi jo kita sesuo apsikabino jį.

- Doniya, - jis taip pat ją apsikabino.

- Selena, labai ilgai nesimatėm, - apkabino mane.

- Taip, labai.

- Štai ir mano mažieji Zack su Mėja.

- Mes ne maži, - pasakė Zack.

- Eikite pas  Camila, - pasakė vaikams ir jie nubėgo.

- Selena, gal eime visos trys pasišnekėti, - maloniai nusišypsojo Doniya. Žinojau, kad jog pyksta jog dingau dviems metams ir jas puikiai suprantu. Linktelėjau, nes žinojau, jog neišvengsiu pokalbio.

Nuėjome į Safos kambarį ir atsisėdom ant lovos.

- Mūsų brolis augino juos dvejus metus vienas, o tu buvai dingus kaip į vandenį. Visiems buvo labai sunku. Mes manėm, kad tu mirei metus, bet paskui paaiškėjo, kad tave pagrobė. Ir pasirodei per Mėjos antrąjį gimtadienį. Tiesa?

Linktelėjau.

Po pusvalandžio kai mes pakalbėjome pasakiau, kad einu pažiūrėti kur vaikai. Eidama išgirdau kaip mano vyro mama aiškino jam kažką. Priėjau arčiau, kad geriau išgirsčiau.

- Palik tu ją sūnaus. Tu ir jie nebus laiminga su ta moterimi.

- Aš ją myliu, mama, ir tikrai neleisiu tau ižeidinėti mano žmonos.

- Gaila, kad ji nemirė.

Pasitraukiau nuo durų. Ar aš tikrai tai girdėjau? Jai aš nepatinku. Labai nepatinku. Jaučiu kaip mano skruostu krenta ašara ir tuo metu Zayn atidarė duris ir pamatė mane.

- Hey, mažute, kas nutiko? - pasakė susirūpines.

- Aš... Aš važiuoju namo. Jei norit pabūkite čia aš paprašysiu Paul, kad parveštu.

- Na gerai. Paskambinsiu jam.

- Ačiū. Kol Paul atvažiuos einu pas vaikus.

Zayn linktelėjo, nes jau skambino jam.

Po penkiolikos minučiu prie namo sustojo Paul automobilis ir jis papypino. Atsisveikinau su vaikai ir sustojau prie Zayn.

- Myliu tave, - pasakiau.

- Aš tave taip pat, - nusišypsojome ir jis sujungė mūsų lūpas.

Įsėdau į automobilį ir užsisegusi saugos diržą pažvelgiau į Paul.

- Važiuojam į garažą, - tariau.

- Supratau, pone Malik, - pasakė ir pradėjo važiuoti.

Prie garažo

- Tom, Lu, ateikit, - pakviečiau sargybinius.

- Ar kasnors nutiko, pone Malik? - paklausė Tom.

- Vadinkit mane Selena, - jie linktelėjo. - Man reikia vaizdo...

- Labas, Selena, - pertraukė mane moteriškas balsas.

- Labas, Gigi.

- Turiu informacijos apie Jį.

- Sakyk.

- Noriu sudaryti sanderį, - tarė ir priėjo arčiau manęs ji.

- Kokį? - pasidomėjau ir sukrižiavau rankas po krūtine.

- Aš suteikiu tau informacijos apie Jį, o tu priemi mane į gaują.

- Dėje, bet tai turi būti ne tik mano sprendimas.

- Zayn, mielu noru priims mane į gaują. Mes pažystami.

- Žinau, - paverčiu akis. - Gerai. Tu man suteiki informacijos, o aš priemu tave į gaują.

Ji nusišypsojo ir autvirtinom sanderį paspauzdamos rankas.

- Eime į kabinetą.

- Gerai.

Įėjusios į kabineta atsisėdom ant kedžių ir pažvelgiau į Gigi.

- Tai turbūt man pradėt. Iš savo pusbrolio pavogiau informacija apie tavo žmogų kurios norėjau, todėl man gali grėsti pavojus...

- Kol būti gaujoje, būsi saugi.

- Amm, gerai ačiū. Štai popieriai, - atkišo nemažą aplankalą ant kurio buvo parašytas jo vardas ir pavardė. Kur tu įsivėliai?

Paėmiau iš stalčio du popierius. Pirmas, kad pasirašytu, o antras, kad parašytu informacija apie save.

- Štai čia parašas turi būti, - parodžiau į pažimėtą vietą ir padėjau antrą lapą. - Ir čia. Turėsi užpildyti šį lapą. Kai užpildysi turėsiu pasirašyti, kad esi gaujos narė. Jei to nepadarysi... žinai kas bus.

Ji linktelėjo ir viską padarė ką sakiau. Pasirašiau ant galo aš ir norėjau jau važiuoti namo, tačiau ji sustabdė mane.

- Selena, atleisk man, - pasakė ji ir aš nusišypsojau.

- Atleidžiu, - pasakiau ir mes abi išėjome iš kabineto.

***
Na štai ir dalis. Kita bus paskutinė :(. Tikiuosi patiko. Laukite tęsinio...