Aš noriu... (Baigta)

2.19

Gigi pov.

- Viskas padaryta, - priėjo prie manęs Colton.

- Žinojau, kad galiu tavimi pasitikėti, - nusišypsojau ir pakštelėjau jam į skruostą.

- Moteris yra jau nugabenta ten, pranešk savo bosui, - sušnabždėjo jis man į ausį.

- Būtinai, - atsakiau jam.

Po maždaug dvidešimties minučių buvau prie Luke kabineto ir pasibeldusi į tamsiai medines duris įėjau į vidų.

- Luke, - kreipiausi į jį.

- O, Gigi, kaip sekėsi su Selena? - paklausė jis.

- Mums pasisekė, nes tuo metu ji buvo ligoninėje, - tariau. - Ji dabar ten kur ir turi būti.

- Šaunuolė, Hadid, štai tavo dalis, - ištraukė juodą lagaminėlį Luke ir padėjo ant stalo.

- Atidaryk, - paliepiau.

Jis suvedė kodą ir lagaminėlis atsidarė. Priėjusi arčiau pražvelgiau pro pinigus.

- Mes tarėmės, kad gausiu didesnę sumą, - susiraukiau iš nepasitenkinimo.

- Atlikai tik vieną dalį užduoties, - atsakė Luke ir atsistojo nuo savo juodos kėdės. - Sakyk adresa kur ji yra.

- Kol negausiu likusių pinigų, nieko tau nesakysiu, supratai? - pakėliau vieną antakį.

- Katyte parodė savo nagučius, - nusijuokė savo kraupiu juoku vyras ir iš stalčiaus ištraukė likusią dalį. Mano veide iš karto atsirado šypsena. Pasakiusi jam adresą kuriame jis ras Selena išėjau su pinigais.

Mane prie namų pasitiko mano sesuo Bella.

- Kas sugrįžo, - nusijuokė ji.

- Ir tau labas, sesute, - pavarčiau akis.

- Kokia šį kartą buvo užduotis? - paklausė ji įleisdama mane į vidų.

- Suvaidinti vienos moters mirtį ir pagrobti ją, - gužtelėjau pečiais.

- Kas ji?

- Selena Ma... - pertraukė mane sesuo.

- Selena Malik? - pasakė išpūtusiomis akimis.

- Amm jo? - pažiūrėjau į Bella sutrikusiu žvilgsniu.

- Ji Lelytė.

- Lelyte?! - sušukau.

- Russell tave užmuš kai tai sužinos.

- Tuomet padarykime taip, kad jis nesužinotu, - tariau ir nusišypsojau nuo sugalvotos savo minties.

Zayn pov.

Grįžome visi namo. Ne nevisi. Namai atrodo tokie tušti be Selenos. Akyse vėl kaupiasi ašaros, bet turiu būti stiprus dėl Zack ir Mėjos.

- Tėti, kada grįš mamytė? - paklausė sūnus.

- Zack, -atsiklaupiau prie jo. - Mamyte, labai toli ir gali ilgai negrįžti.

- Kodėl?

- Nes ten turi reikalų.

- Kokių reikalų? - toliau jis manęs klausinėjo apie savo mamą.

- Ar neperdaug klausinėji, čempione? - pavėliau berniuko plaukus.

- Nea, - pasimaivydamas pasakė.

Truputi užkandę Zack užmigo svetainėje, todėl teko man jį nunešti į lovą miegamajame, o aš vis migdžiau Mėja kuri neužmiega. Pagaliau užmigus jai aš visą naktį mąsčiau apie Selena. Kas būtų jeigu nebūtume susitikę? Arba jeigu nebūčiau atvažiavęs pas ją sužinojęs apie Zack? Galbūt dabar ji būtų su savo vyrų, Zack laimingi, o kas dabar? Mūsų vaikai liko be mamos ir dabar aš turėsiu prižiūrėti vienas tuos neklaužadas. Vis dar negaliu patikėti, kad mano gyvenimo meilės nebėra šiame pasaulyje...

Aš būsiu ir tėtis ir mama savo vaikams.

Jau išmušė penkta valanda nakties. Galima sakyti, kad beveik ryto. Sugalvojau bent keliom valandom užmerkti akis ir atsigauti.

Eleanor pov.

- Ji mus paliko, - sukukčiojau Louis glėbį. - Ji paliko savo vaikus. Kodėl ji taip pasielgė?

- Selena nekalta dėl to, - pasakė Louis,

- Mes jos nebepamatysim, supranti? -pažvelgiau ašarotomis akimis į Louis. Jo akyse mačiau skausmą ir liūdėsi. Jis taip pat kenčia, bet tyliai. - Netylėk! - sušukau. - Pasakyk, ką nors, Louis!

- Prašau nusiramink, nes man dar labiau skauda kai matau tave tokią, - priglaudžiau savo galvą prie jo krūtinės ir pajaučiau jo lūpas ant savo kaktos.

- Nepalik manęs, - įsikabinau tvirčiau į jo marškinius.

- Niekada, - atsakė rudaplaukis. - Myliu tave, Eleonor, nebepaleisiu tavęs daugiau niekada.

- Myliu tave Louis...

***

Nauja dalis. Parašiau ir iškarto įkėliau. Norėčiau sužinoti jūsų nuomonę.