Aš noriu... (Baigta)

25.

Eleonor pov.

- Mažute, važiuojame prie ežero, - pakštelėjo man į lūpas Louis.

-Nenoriu, - sumurmėjau vis dar užmerkusi akis.

- Bent jau keliames iš lovos, - pakėlė mane Lou ant rankų, o aš suspiegiau.

- Nuleisk, - sušukau, o jis tik prapliupo juoktis.

- Nenuleisiu kol nesutiksi važiuoti kartu prie ežero, - tarė Louis.

- Lou, niekur aš nenoriu, nuleisk mane! - jis atsiduso ir nuleido mane pasodidamas ant lovos, o pats pritupė.

- Žinau, kad tau sunku dėl to, kad Selena išvyko, - prakalbo jis, o aš tik nuleidau galvą. - Pažiūrėk į mane, - pakėlė už smakro mano galvą. - Bet tu turi mane ir kitus.

-Louis, tu nesupranti, - pajaučiau kaip šlampa skruostai. - Ji turėjo svarbią priežastį išvažiuoti ir nebegrįžti. Mane paliko nežinioje tik parašė laišką ir išnyko iš mūsų gyvenimų.

- Ššššš, - laikęs savo glėbyje rudaplaukis glostė man nugarą. Taip jo glėbį ir nusiraminau. - Kokia tai priežastis? - netikėtai paklausė Louis. Mano širdies ritmas pradėjo greitėti.

- Aš pažadėjau, - nurijau sunkiai susikaupusias seiles.

- Aš tavęs neklausiau seniau, bet jau laikas, - sušnabždėjau man į ausį.

- Negaliu, - sušniurkščiau nosimi. - Aš laikausi savo pažado, Lou.

- Turėsi rinktis ji arba aš, - atsistojo jis.

- Bet, Louis, - sukukčiojau. - Aš.... Aš...

- Supratau... - liūdnu balsu tarė jis ir ėjo iš mūsų kambario.

Ar aš paleisiu jį dėl Selenos? Ji sau neatleistu jeigu kadanors tai sužinotu. Privalau pasakyti jam. Atsiprašau....

Išbėgau iš kambario ir bėgdama lipau laiptais.

- Louis! - sušukau. - Louis, palauk!

Vaikinas sustojo, o aš pribėgdama apsikabinau jį iš nugaros pusės.

- Tu... Tu man svarbesnis, - sukukčiojau. - Mirčiau jeigu ir tave prarasčiau.

Jis atsisuko ir apkabino mane. Lou pakštelėjo man į kaktą ir dar stipriau apkabino.

- Atsiprašau, - pasakė tyliai jis.

- Nereikia atsiprašinėti, nes nebūčiau supratusi to ką dabar supratau... - sumurmėjau jam į krūtinę.

- Eikš, - jis pakėlė mane nuotakos stiliumi taip sukeldamas man šypsena. Įsitaisiau jo glėbį, o jis nusinešė mane į svetainę. Atsisėdo ant sofos su manimi ir pasiėmęs televizoriaus pultelį įsijungė jį. Per televizorių rodė kažkokią komedija, bet mano mintys sukasi galvoje.

- Jau laikas, - atsidusau. Atsisėdau Louis ant kojų taip, kad mūsų veidai būtų priešais. - Laikas tau pasakyti mūsų su Selena paslaptį. Ji tikriausiai supyks, bet negaliu viena to iškęsti. Prižadėk, kad niekam nesakysi ir nieko niekam nedarysi. Ši paslaptis bus tarp mūsų.

- El... - jis norėjo kažką sakyti, bet pakštelėjau jam į lūpas, o truputi atsitraukusi giliai Įkvėpiau. - Neskubėk...

- Atsimeni kai Zayn ją... ? - nebaigiau sakinio, nes Lou linktelėjo. - Ligoninėje jai pranešė dvi naujienas. Gera ir bloga naujienas. Bloga, kad jos smegenys nesivysto ir būtinai reikia gydytis, o geroji, kad ji... Kad ji laikaisi Zayn vaiko....

- Zayn vaiko?  - išsiplėtė jo akys.

- Taip, - sunkiai ištariau aš.

- Kodėl ji jam nepasakė? - paklausė manęs Louis.

- Nežinau, manau galvojo, kad vers jos vaiko atsikratyti, - tariau.

- Mums reikia pasikalbėti su Zayn, - bandė atsistoti jis, bet sulaikiau.

- Nedrįsk! - sušukau. - Tu prižadėjai!

- Ar tu nori, kad vaikas augtu be tėvo!? - piktas sušuko Louis. - Juk supranti, kad tas kūdikis gali būti ir be motinos ir be tėvo!

- Selena stipri, - sumurmėjau.

- Aš pasakysiu Zayn, jis turi teisia žinoti, kad Selena laukiasi jo kūdikio!

- Louis!

Aš negalėjau jo sulaikyti. Jis išbėgo... Charlie! Man reikia pakalbėti su juo. Jis privalo apsaugoti Selena...

~~~~Štai ir 25 dalis~~~~

Kaip manote ką darys Zayn? Ar Eleonor prisiskambins Charlie? O Selenos ir vaikelio būklė nepablogės?
Laukite tesinio...