Aš noriu... (Baigta)

2.15

- Palauk...- norėjo kažką Zayn pasakyti, bet nutraukiau skambutį ir telefoną padėjau ant netoli esančio stalo.

Apsisukusi priešais save netikėtai išvydau Eleonor ir pašokau, o ji taip pat krūptelėjo.

- Duok man Mėja, - ištiesiau rankas.

- Selena, aš sugalvojau nuostabu planą! - šūktelėjo iš laimės ji.

- Koki planą? - susidomėjau.

- Kiekvieną dieną galime kur nors su vaikais nusifotografuoti, kad būtų kuo daugiau jūsų nuotraukų ir jeigu žinai kas nutiks.... Jie nepamirš tavęs, nes matys tave laiminga tose nuotraukose.

- Eleonor, tu nuostabi, - norėjau apkabinti ją, bet pas mane buvo Mėja, todėl šeip ne taip su viena ranka apkabinau ją.

Po pusvalandžio

Aš su Eleonor kalbam kur galėtume rytoj nuvažiuoti. Aš pasiūliau nueiti prie netoli esančios jūros. Nebūtų labai toli ir gražus vaizdas, bet El nesutiko. Ji pasiūlė vaikų žaidimo aikštelė, nes Zack galėtų pažaisti su kitais vaikais ir susirastu draugų.

- Selena, juk žinai kaip smagu būna kai vaikai nuo vaikystės yra draugai. Jūs neleidžiate jo į darželį, todėl bent išveskite į žaidimo aikštelę bent vieną kartą į savaitę. Tu juk nieko neveiki, todėl ir tau būtų smagiau ir Zack geriau.

- Gerai, El, - atsidusau. - Bet tu eisi kartu.

- Tai aišku, - nusijuokia ji. - Kas jus fotografuos?

- Džiaugiuosi, kad pasiėmiai atostogas, nes viena nesusitvarkyčiau, - apkabinau rudų plaukų merginą. Nors dabar geriau sakyti moterį.

Vakare

Suskambo skambutis į duris. Tai tikriausiai Zayn. Zack pradėjo bėgti link durų šaukdamas, kad jis atidarys duris, o aš bandžiau jį pasivyti. Sūnus šeip ne taip atrakines laukines duris jas atidarė.

- Tėti! - sušuko ir puolė Zayn į glėbį.

- Sveikas, mano mažasis čempione, - pakelė ant rankų Zack. - Labas, Selena.

- Labas, Zayn, - taip pat pasisveikinau, bet mano balsas buvo be emocijų. Bent taip tikėjausi, kad toks buvo. - Užeik, juk nestovėsi prie laukinių durų.

- Taip, žinoma, - sutriko truputi jis, bet įėjo į namo vidų vis dar laikydamas Zack rankose.

- Sveikas, Zayn, - priėjo Eleonor kurios veide buvo matyti pyktis.

- Sveika, El.

- El mane gali vadinti tik draugai, tu nesi mano draugas, Zayn, - pabrėžė jo vardą.

- Tai aptarinekite ne dabar, - nutraukiau keistą akimirką.

- Zack, eime su manimi, pažaisime, - norėjo pasiimti su savimi berniuką El, bet jis nesutiko.

- Noriu būti su tėčiu, - apsikabino stipriai Zayn.

- Jis toks pats užsispyrelis kaip ir jo tėtis... - sumurmėjau, bet tikriausiai jie mane išgirdo.

- Zack, mums su mamyte reikia pasikalbėti, o kai baigsime kalbėtis ateisiu pas tave, gerai?

- Gerai, - įkalbėjo Zayn jį.

Netrukus Eleonor su Zack nuėjo į kitą kambarį palikdami mus vienus nejaukiuoje akimirkoje.

- Tai... - nežinau kaip pradėti. - Gal atsisėskime geriau.

- Taip, būtų geriau.

Aš atsisėdau ant sofos, o Zayn ant kėdės kuri buvo netoli sofos.

- Selena, aš atsiprašau... - pradėjo savo kalbą jis. - Gyventi be jūsų negaliu. Tai lyg būčiau netekęs puse savęs. Suprantu, kad nevertinau jūsų, bet kai negirdėjau Zack neaiškių žodžių, juoko, Mėjos verksmo naktimis ir tavo perdėto rūpesčio visais... Aš supratau ko netekau. Visą mėnesį aš bandžiau atsikratyti Mafijos verslo ir man pavyko viską apraminti. Myliu tave ir vaikus. Prašau tavęs man atleisti.

- Zayn...

- Paklausyk manęs, - pertraukė jis mane. - Aš negaliu be jūsų gyventi. Žinau, kad mano klaida labai didelė, bet...

- Zayn! - sušukau ir jis nutilo. - Aš tau turiu daug svarbesnį dalyką pasakyti!

- Atsiprašau.

- Ligoninėje man pasakė, kad mano liga atsinaujino, - truputi nutilau. - ir labai mažai procentų, kad išgyvensiu, todėl dabar paklausyk manęs. Mes su Eleonor bandysime daugiau laiko praleisti su vaikais kur nors mieste ir padaryti nuotraukų, kad mane prisimintų laimingą, o ne ligota moterį kuri gulėjo lovoje. Aš tau atleidžiu, bet tik dėl vaikų. Jeigu ateisi rytoj prie žaidimų aikštelės netoli namų... Reiškias nori būti su mumis, o jeigu ne ateisi...

- Aš ateisiu, - pasakė ir aš vos šyptelėjau.

Atsistojau nuo kėdės ir nuėjau į virtuvę pasidaryti arbatos. Dar nespėjus pasiimti puodelio man suskaudo galva ir užsiėmiau už jos.

- Kvėpuok, - tyliai sau paskiau. - Tu Ištversi.

Aš nebegaliu.

Kojos manęs nebeklausė. Jaučiu kaip krentu ir paniru į tamsą...

Zayn pov.

- Dabar paklausyk manęs, Zayn, - piktai tarė Eleonor. - Nebandyk įskaudinti Selenos arba jos nervinti, nes tada jos gyvenimo laikas sumažėja ir mirtis artėja labai gretai. Aš noriu, kad tas paskutines dienas ji būtų labai laiminga. Jeigu nori prisidėti... Parodyk jai kaip ją myli.

Jos mirtis artėja labai greitai? Ne. Aš neleisiu, kad ji mirtų.

Išgirdome triukšmą virtuvėje ir nubėgome ten. Pamatęs ant grindų gulinčią Selena paėmiau ją į rankas ir greitai išnešiau iš virtuvės.

- Vešk ją į ligoninę. Skubiai! - sušuko Eleonor.

Išėjęs į lauką atrakinau automobilį ir kažkaip atidaręs dureles paguldžiau Selena ant galinių sėdynių, o pats atsisėdau už vairo ir užvedęs važiavau į ligoninę.

Ją paguldė ir nuvežė. Manęs neleido kartu eiti. Nežinau ką daryti. Mano skruostais teka sūrios ašaros ir neketinu jų sustabdyti, nes ten mano žmona ir nežinau ar ji gyvens... Ką aš galiu padaryti? Nieko, nes esu tik paprastas žmogus.

Nauja dalis

Ar Selena išgyvens? Galbūt ji ir šį kartą išgivens, bet kas nutiks tada vėliau?

Prasidėjo rugsėjo mėnesis. Tikriausiai daugelis nelaukėte rudens pirmos dienos, nes juk prasideda mokslo metai kurie truks 9 mėnesius.

Sveikinu su praėjusią rugsėjo 1!!!