Aš noriu... (Baigta)

2.14

Ėjau gatve iki parduotuvės. Džiaugiuosi, kad ji visai netoli nuo Eleonor namų. Pasukusi už kampo pamačiau Zayn. Jis buvo nusisukęs į kitą pusę ir kalbėjo su kitu vyru. Pasislepiau už namo kampo ir stebėjau. Gaila, kad esu per toli ir negaliu girdėti kas vyksta. Staiga Zayn trenkė vyrui iš kumščio į veidą ir jis susviravęs nukrito. Užsiėmė už nosies ir pažiūrėjo į Zayn piktu žvilgsniu.

- Ką čia darai? - už savęs išgirdau vyro balsą. Atsisukau ir pamačiau priešais save aukštą stambų vyrą. - Kodėl čia esi?

Jis išsitraukė ginklą ir nutaikė juo į mane.

- Eime su manimi, - tarė ir apsukęs mane įrėmė ginklą į nugarą.

- Sam! - sušuko jis ir vyro akys sustojo ties manimi. Vyras vardu Sam nusišypsojo klastinga šypsenėlė ir kažką pasakė Zayn. Jis atsisuko ir sustingo pamatęs mane. Bejausmiu žvilgsniu žiūrėjau į jį nors norėjau bėgti į jo glėbį ir nepaleisti niekada. Sam parodė, kad prieičiau prie jų. Eidama mačiau kaip Zayn mane nenustojo stebėjas.

- Aš čia atsitiktinai, - pasakiau. - Neturėjau viso to pamatyti.

- O man kaip tik džiugu, kad čia pasirodei, - šyptelėjo ir tęsė nužvelgdamas mane. - Selena...

- Kokia garbė, kad žinote mano vardą, Sam.

- Tu maniški taip pat žinai.

- Tiesiog Išgirdau kaip tavo draugas jus šaukė, - tariau.

Zayn visą laiką tylėjo ir žiūrėjo į mane.

- Ar nepasisveikinti su žmona?

- Kalbi su juo kaip su vaiku, - pavarčiau akis. - Sam, man reikia eiti, nes kaikas manęs laukia ir tikrai nesiruošiu čia stovėti ir žiūrėti kaip mušatės ar aptarinėjate narkotikus.

- Eik, Selena, bet nepamiršk, kad dar susitiksim, - nusišypsojo.

Nieko nelaukusi nuėjau ignoruodama Zayn ir Sam žvilgsnius.

Staigiai pasukau už kampo ir atsirėmiau į sieną. Mano širdis plakė labai gretai,  kvėpavimas taip pat pagreitėjo. Buvau pamiršusi koks jausmas apsimesti jog niekas nerūpi. Kai pagalvoju apie tai... Truputi pasiilgau gyvenimo kuris buvo pilnas veiksmo, bet turiu vaikus kuriais reikia rūpintis. Dar ta liga. Nors ir sakau, kad nebijau mirties yra priešingai. Aš labai bijau mirti.

Grįžusi namo pas Eleonor mane pasitiko Mėjos verksmas ir staigiai nubėgau jo link. Ji gulėjo savo lovelėje ir verkė. Juos skruostukais tekėjo mažos, sūrios ašarėlės. Ji spardėsi kojytėmis ir muistėsu. Paėmiau į rankas dukrą ir raminau.

- Kas atsitiko, dukrelę? Ššš. Nurimk. Mamytė grįžo.

Po keletos minučių ji nurimo ir atsidusau. Laikydama ją rankose nuėjau į virtuvę kurioje buvo Eleonor ir Zack.

- Ar negirdėjai kaip verkia, Mėja? - supykau.

- Atleisk, tikriausiai neišgirdau, nes dirbau visą laiką virtuvėje, o dar Zack išpylė sultis ant kilimo...

- Jeigu tau trukdome teisiog pasakyk, o ne ignoruok vaikus. Jeigu Mėjai būtų kas nors nutikę?

- Jūs man tikrai netrukdote, tik neišgirdau jos.

- Atleisk, pati per smarkiai sureagavau, nes mačiau Zayn...

- Tėti? - išgirdau Zack balsą ir prisiminiau, kad jis šalia manęs.

- Taip mačiau tėtį, - šyptelėjau.

- Kada tėtis grįš? - paklausė.

- Nežinau.

Jo šypsena iš veido dingo ir atsirado liūdesys.

- Galime jam paskambinti, - nusišypsojau ir pamačiau sūnaus veide vėl nuostabią šypseną.

- El, gali paimti Mėja?

- Žinoma, - nusišypsojo.

Paėmiau telefoną iš tasės ir suradau Zayn numerį. Paspaudžiau skambinti.

- Klausau, - atsiliepė.

- Su tavimi nori kai kas pakalbėti, - pasakiau ir įjungusi garsekalbi priėjau prie Zack.

- Tėti?

- Sveikas, Zack. Prižiūri mama su sese kol manęs nėra?

- Taip. Kada grįši namo?

- Nori, kad grįščiau?

- Labai.

- Gerai, aš atvažiuosiu. Duok mamyte gerai?

- Gerai.

Zack padavė man telefoną ir išjungusi garsiakalbį pridėjau jį prie ausies.

- Selena?

- Klausau, Zayn.

- Ar galėsiu atvažiuoti aplankyti jūsų? Labai pasiilgau.

- Žinoma, kad gali. Mes gyvename pas Eleonor dabar, todėl važiuok ten.

- Kodel?

- Nes... - vos nepasakiau apie savo ligą. - Nes man sunku prižiūrėti vienai abu vaikus vienu metu.

- Mums reikia pasikalbėti.

- Pasikalbėsime kai atvažiuosi, nes ir aš turiu tau kai ką pasakyti, Zayn. Iki.

- Palauk...

***
Hey! Štai ir įkėliau naują dalį. Tikriausiai pastebėjote, kad bandau kelti bent kelis kartus į savaitę dalis. Jau artėja rugsėjis, o su juo bus mažiau laiko rašyti. Kaio visada stengiausi palikti intriga, tikiuosi patiko :).

Dar noriu pasakyti, kad kai istorijoje atsiras Colton istorija eis į pabaigą.

Dėkoju už peržiūras, vote, nuomones. Jūs nuostabūs! ❤️