Aš noriu... (Baigta)

14.

Jau norėjau eiti prie durų, bet kažkas jas atidarė... Žadėjau kur nors pasislėpti, bet buvo per vėlu. Į palatą įėjo tamsiaplaukis vaikinas. Mano širdis suspaudėjo ir pradėjo plakti daug greičiau.

- Selena, - pasakė mano vardą jis.

- Tu gyvas, - sumurmėjau ašarotomis akimis. - Aš maniau, kad daugiau tavęs nebepamatysiu.

- Aš čia, atėjau pasiimti tavęs, - ištiesė man savo ranką.

- Zayn, tai juokinga, - švelniai nusijuokiau. - Aš ruošiausi tavęs ieškoti, o tu mane radai ir nori pasiimti su savimi.

- Tai sutapimas, - priėjo arčiau Zayn

- Arba likimas, - žengiau žingsnį link vaikino ir jis šyptelėjo.

Labai norėjau pajausti jo putlias švelniai rožines lūpas, bet susilaikiau. Negalėjau jam parodyti, kad aš jam jaučiu šiltus jausmus.

- Zayn, o kodėl nori mane iš čia išsivešti? - paklausiau.

- Tu man padėjai, todėl leisk tau skolą grąžinti, - atsakė paprastai jis.

Taip ir maniau. Zayn Malik negalėtu pajusti kažką tokiai merginai kaip aš. Nesu šventuolė ar paprasta mergina. Esu kažkokia gaujos dalis ir žudikė. O Dieve! Visai pamiršau apie savo gaują. Privalau grįžti pas juos. Ką aš padariau... Pamiršau savo šeimą... Dėl ko? Dėl kažkokio karšto vaikino, kuris mane taip stipriai traukia.

- Kažkas nutiko? - paklausė jis.

- Aš turiu grįžti, - sumurmėjau.

- Kur grįžti? - nusijuokė Zayn.

- Pas savo šeimą, - nuleidau galvą.

- Ką turi omeny sakydama '' Pas savo šeimą''? - paklausė surimtėjas Malik.

- Zayn, tu turi savo šeimą, o aš savo, - atsakiau. Žinau, kad jis galėjo nesuprasti apie ką aš, bet juk jis gaujos vadas, turi šeimą.

Jau ruošiausi išeiti, bet juodaplaukis sulaikė mane paėmęs už rankos.

- Tu nepaliksi manęs, - suurzgė jis. - Eisi kartu su manimi ir mano šeima.

- Zayn aš negaliu būti su jumis, taip aš Išduosiu kitus, - pažiūrėjau į jo šokoladines akis. Jos tokios gražios.

- Lelyte, jeigu neisi geruoju, tada eisim bloguoju, rinkis, - piktokai pasakė jis.

- Nedrįsk, - piktai suurzgiau aš.

Zayn neklausė. Užsikele mane ant paties, o aš daužiau rankomis jam į nugarą ir šaukiau.

Kodėl niekas nepasirodė? Niekas neatėjo pažiūrėti iš kur toks triukšmas. Kodėl? Kas čia vyksta?

- Zayn, paleisk mane, prašau, - suzyziau. - Aš negaliu eiti su tavimi, ar nesupranti?

- Man neįdomu, lelyte, tu keliausi su manimi ir būsi tol kol pasakysiu, aišku? - piktai pasakė jis.

- Paleisk sakiau! - nebevaldžiau pykčio.

Pradėjau sparditis, trankytis, rėkti, viską ką tik sugalvojau. Mano jėgos išseko ir aš tiesiog pasidaviau. Netrukus Zayn priėjo juodą audi a7. Nuleido mane ant žemės ir pažiūrėjo į mane. Jis išsitraukė antrankius ir prirakino mano ranką su jo. Labai sumanu, Zayn... Nežinojau kaip pabėgti, bet lelyte ištveria ir padaro tai ką sugalvoja. Visada taip buvo ir bus. Įsėdau nenoriai į automobilį, o prie manęs Zayn.

- Hazza, važiuojam, - paliepė juodaplaukis.

Styles pradėjo važiuoti. Po ilgo sėdėjimo jau buvome vietoje. Pagaliau! Pirmiau Išlipo Zayn, o aš turėjau sekti jį dėl antrankių. Nuėjome į namo vidu. Čia labai gražu. Gaila, kad čia nesu savo noru. Man nėra baisu būti pagrobtai, nes taip buvo jau tūkstančius kartų. Nuėjome į galinį kambarį. Jis buvo labai tamsus, bet kambarys man patiko. Manau jis Zayn. Juodaplaukis prirakino mano ranką prie lovos. Leidau jam tai padaryti, nes jis labai pasitikėjo savimi, bet tegul nesidžiaugia ilgai. Kai Zayn išėjo aš su nagais atsirakinau antrankius kurie buvo man ant dešinės rankos. Išlipau iš lovos ir priėjau duris. Atidariau jas ir išėjau kaip namuose. Nusileidau žemyn ir nuėjau į virtuvę. Galiu neskubėti, nes vistiek pamatys mane. Pro langą mačiau lauke pilna vyrų. Atsidariusi šaldytuvą išsitraukiau jogurtą ir iš stalčiaus pasiėmiau šaukštelį. Atsisėdau ant stalo ir pradėjau valgyti.

- Kaip tu čia atsiradai? - paklausė man labai pažįstamas balsas.

Atsisukau ir pamačiau Luke. Suteikusi žiūrėjau į jį ir nežinojau ką sakyti.

- Jie mane čia uždarė, - vaidinau iskaudinta. - Pagrobė iš ligoninės.

- Kodėl tada tu čia? - paklausė.

- Norėjau valgyti, - atsakiau paprastai.

- Selena, aš žinau, kad tu nebijai būti pagrobta ir žinau jog tu tikrai moki pabėgti ir išsisukinėti, bet manęs neapgausi, - nusijuokė jis.  Žinau jo šią veido išraiška.

- Luke, aš noriu grįžti į savo gaują, bet bijau, - atsidusau.

Vaikinas priėjo prie manęs ir nukėlės nuo stalo ant žemės apsikabino. Jis vienintelis mane supranta. Šis rudaplaukis mano geriausias draugas, kad ir buvome pora. Kad ir kaip įskaudino, bet man jis vis tiek kaip brolis.

- Kaip tu čia atsidurei!? - suriko kažkas. - Ir ką tu veiki čia Luke?!

Kaip manote kas nutiks? Atsiprašau už klaidas. Kodėl Luke toks draugiškas su Selena? Jeigu ne dėl praeities, tada kodėl?