Aš noriu... (Baigta)

2.21

Zayn pov.

Praėjo metai. Dar vieni metai be jos. Rytoj Mėjos gimtadienis. Sukaks jau dveji, o jos mamos vis nerandam. Su kiekviena diena ją surasti viltis žūsta vis labiau...

- Tėti! - pakvietė mane Zack. Įėjau į jo kambarį. Sūnus pribėgo prie manęs išsišiepęs.

- Kas nutiko? - paklausiau.

- Man skambino mama, - pasakė Zack, o aš sustingau. Įvairios mintys sukosi mano galvoje, nebežinojau net ką galvoti. Mes jos tiek ilgai ieškojome, o dabar ji lyg niekur nieko paskambino sūnui?

- Ką ji sakė? - bandžiau tvardytis prie sūnaus.

- Mama sakė, kad rytoj grįš namo, - atsakė. Viskas lyg sustojo aplink mane, o aš atsistojau ir nuėjau į virtuvę. Pasiėmęs mobilųjį telefoną paskambinau Louis. Jis taip pat buvo pasimetęs.

Liko vienintelė išeitis... Laukti rytojaus...

Mėjos gimtadienis

Vakaras

Sėdim su Eleonor, Louis ir dar keliais iš senų laikų draugais bei vaikais prie stalo. Švenčiam Mėjos gimtadienį. Zack labai nori pamatyti mamą, nes jis nežino visos tiesos, bet aš manau, kad geriau būtų jei ji negrįžtu. Mano galvoje sukosi labai daug klausimų į kuriuos gali atsakyti tik ji, bet ar ji į juos atsakys? Kur ji buvo? Kodėl nieko nepranešė?...

Mano mintis nutraukė skambutis į duris. Visi sukluso, bet nesikėlėm nueiti jų atidaryti. Zack pradėjo bėgti link durų, o aš paskui jį. Sūnus atidarė duris ir išvydau Seleną. Ji buvo... pasikeitusi.

- Mama, kaip aš tavęs pasiilgau, - apkabino Zack ją, o ji jį.

- Aš tavęs taip pat pasiilgau, branguti, - pabučiavo sūnaus skuostą.

- Labas, Zayn, - priėjo prie manęs ji.

- Kodėl? - paklausiau, o ji nusuko akis.

- Selena? - už manęs pasigirdo Eleonor balsas. Ji rankose laikė Mėją ir ėjo link mūsų.

- Eleonor, - nusišypsojo Selena. - Ar... ar čia Mėja? - užsidengė veidą rankomis. - O dieve, kiek daug praleidau, - labai tyliai tarė, kad vos išgirdau. - A... ar galiu užeiti?

- Prašom, - praleidau ją. Selena priėjo prie El ir paėmė Mėją į rankas.

- Ma...ma, - tarė tyliai ir neaiškiai Mėja.

- Ką pasakei? - priėjau prie dukters ir paėmiau ją į rankas. - Pakartok, - pasakiau laimingas.

- Mama, - ištiesė ranką ties Selena.

- Pagaliau ištarei pirmą žodį, - pasakiau ir pajaučiau švelnią ranką prie mano skruosto kuri nuvalė mano laimės ašaras. - Aš šiandien pats laimingiausias tėtis pasaulyje, - išsišiepiau.

- Louis! - Eleonora jį pašaukė.

- Ar kažkas nutiko? - greitai atėjo jis.

- Mėja, - laimingai pasakė ji. - Ji ištarė "mama"

- Pagaliau, jau buvau išsigandęs, kad mergaitė nekalbės, - priėjo jis prie mano dukters ir švelniai paglostė jos galvą.

- Zayn, ar galime pasikalbėti tik dviese? - išgirdau Selenos balsą kuris nutraukė mūsų laimingą akimirką. Padėjau Mėja ant grindų ir ji savo mažomis kojytėm nuėjo link Louis kuris paėmė ją į rankas.

Nuėjome su Selena į miegamąjį ir uždariau duris.

- Dabar viską pasakoji kur tu buvai, ką darei ir kodėl nepranėšei jog tu gyva ir sveika, - piktai pasakiau.

- Nagi, Zayn, nejaugi taip iš karto prie reikalo? - nusijuokė ji.

- Tu ne mano Selena, tu kita moteris. Nenoriu tavęs matyti, tu nematysi mano vaikų, supratai?

- Klausyk tu, - pirštu nesmarkiai dūrė man į krutinę. - Jie ir mano vaikai. Juos matyti galėsiu kada tik norėsiu. Tu man čia neaiškinsi. Atėjo mano laikas parodyti kokia aš esu.

- Mano Selena nėra tokia kaip tu, - psišlykštėjęs tariau. - Ji mirė kai vyko operacija, o tu esi jos likusi blogoji pusė. Nekenčiu tavęs, Lelyte. Tavo dvynė sesuo mirė dėl tavęs, o tu...

- Neįžeidinėk manęs, - suurzgė. - Net nežinai ką man teko padaryti, kad sugrįščiau pas šeimą, vos manęs nenužudė, mane mušė, marino badu, bet aš kovojau, nes tikėjau jog vieną gražią dieną išvysiu jus ir...

- Geriau jau būtum mirus... - tariau ir išėjau iš kambario.

- Zayn, kas ten nutiko? - paklausė Louis.

- Ne darar, - papurčiau galvą.

***
Soriukas, kad reikėjo ilgokai laukti, bet štai dalis jau čia. Buvo nesklandumu, bet po teuputi jas sprendžiu.

Su meile <3
gabija20031