Aš noriu... (Baigta)

10.

- Po savaitės -

Selena pov.

Esu čia uždaryta jau savaitę. Čia tikras pragaras. Naktimis girdžiu dejonės, o dienomis riksmus dėl nesutarimų. Mėginau bėgti kelis kartus, bet dėl savo sužeistų kojų negaliu pabėgti! Nekenčiu Luke! Jis mane čia atsivežė ir nepasirodė nuo tos akimirkos kai mane uždarė šitame sumautame kambaryje! Pas mane ateina labai maloni mergina. Padeda man ir papasakoja ko geriau nedaryti. Man nusispjauti dėl visko aš tik noriu pas Zayn! Noriu sužinoti ar jam viskas gerai! Ar jo draugas jam padėjo. Ar jis išgyveno ir nenukraujavo.

Staiga prasivėrė durys ir pamačiau lauktą veidą.

- Selena, - švelniai tarė jis.

Atsisukau į jį bejausmiu žvilgsniu ir paverčiau akis.

- Atsiprašau, - paprastai tarė rudaplaukis.

- Man nusispjauti, ant tavęs, Luke, atstok, - šaltai tariau.

- Ak tu nenori švelniai kalbėti, galime ir kitaip, - priėjo prie manęs ir grubei pakėlė mano galvą už smakro.

- Tu asilas, nežinau kodėl tada tavimi susižavėjau, - tariau. - Tu buvai nevertas mano kančių.

- Aš nenorėjau to, Sel, - Paleido mane ir paėjo kelis žingsnius atgal.

- Nekenčiu tavęs, Luke, - viena ašarą ištryško, bet greitai ją nusivaliau. - Aš tave mylėjau, bet tu to nevertinai.

- Lelyte, atleisk man, prašau pabandykime dar kartą, - pažiūrėjau į jo akis.

Jos viskas tokios pat gražios kaip ir tada... Aš jam dabar jaučiu tik neapykanta, nes meilės jausmo senei nebėra.

- Tik per mano lavoną, - suurzgiau.

- Padarysiu viską, kad būtum tik mano, Lelyte, - sukandęs dantis sakė Luke. - Tas vaikinas name tau svarbus, mačiau kaip bijojai jog jis mirs. Tau jis patinka, Sel.

- Luke, aš neprivalau tau pasakoti kas vyksta mano gyvenime, aš tau nepriklausau ir niekada nepriklausysiu, - piktai suurzgiau jam į veidą.

- Niekada nesakyk niekada, nes nežinai kas gali nutikti, Lelyte, - sušnabždėjo į ausį Luke.

Jis grubiai paėmė mane už alkūnės ir pakėlė ant kojų. Paskui užsikėlė mane ant pečių.

-Paleisk mane, kvaily! - sušukau ir mūšiau su kumščiais į nugarą.

- Nespurdėk, Lelyte, - tarė jis ir išėjo iš kambario.

Jis nuėjo į pirmą aukštą ir ėjo kažkokiu koridoriu. Įėjo į kambarį pačiame gale ir padėjo mane ant lovos.

- Sel, dėl tavo sesers... - pradėjo sakyti Luke.

- Hayley? - sutrikau.

- Hayley Gomez, ji čia gyvena, - pasakė.

- Kodėl aš nežinojau? - paklausiau. - Kodėl tiek laiko turėjau galvoti, kad mano dvynė mirusi? Ne senei susitaikiau su jos mirtimi ir dabar ji lyg iškrito iš dangaus! Kas per nesąmonės vyksta mano gyvenime? Visi mane palieką ir netikėtai grįžtą man pakenkti!

- Jums ligoninėje buvo pasakyta, kad ji mirė, bet iš tiesų mes ją pasiėmėme su savimi, - atsakė vaikinas.

- Kur ji dabar? - staigiai paklausiau. - Noriu ją pamatyti!

- Selena, nesiramink, dabar reikės vaidinti, kad niekas nepagalvotu jog turiu tau silpnybę. Tu turi apsimesti, kad manęs bijai, šaukti, priešintis ir panašiai, supratai? - tarė Luke.

- Gerai, Luke, - sutikau.

Pradėjau klykti.

- Luke, ne, prašau! - šaukiau, o vaikinas tiesiog kol kas stebėjo. - Maldauju baik. Aš to nenoriu, Luke. Paleisk mane, kvaily!

- Patylėk, kale! - įsiterpė ir jis.

Jis sudaužė vazą į sieną. Kruptelėjau, bet supratau ką jis turi omeny. Pradėjau verkti ir daužytis į sieną, lovą, duris.

- Luke, maldauju, ne! - netikrai sukukčiojau.

- Selena, atsiprašau, bet turiu padaryti kelias mėlynes, - sušnabždėjo jis ir aš linktelėjau.

Luke skaudžiai paėmė mane už riešų ir laikė. Vėliau grubiai ir smarkiai padėjo rankas man ant liemens. Iš skausmo klyktelėjau ir prasiveržė kelios skausmo ašaros. Pažvelgiau į jo akis. Jos buvo pilnos skausmo ir užuojautos. Kol jis darė man mėlynes švelniai su delnu priliečiau jo skruostą ir pakštelėjau su lūpomis į jo žandą. Jis kiek sutriko, bet vėliau pradėjo daryti nasosus man ant kaklo. Tikrai skaudėjo, bet aš galiu viską ištverti. Prižadėjau sau, kad kovosiu iki tol kol išseks visos mano jėgos.

- Atsiprašau, - tyliai tarė jis ir trenkė man per veidą. Man susikaupė pyktis, bet atsisukus į Luke, nusišypsojau kuo švelnesne šypsena.

- Viskas gerai, - apkabinau jį ir nenorėdama sukukčiojau.

- Labai atsiprašau, Sel, - apkabino mane stipriau.

- Nesijaudink, tai dar nieko palyginus ką Justin man padarė, - šyptelėjau.

- Apsimesk nualpusi, - sušnabždėjo ir paėmė mane nuotakos stiliumi.

Atpalaidavau savo kūną ir užmerkiau švelniai akis. Girdėjau kaip Luke pravėrė duris ir ėjo iš jo. Pajaučiau kai kampas susiduria su mano galva ir vos nesušaukiau, bet susitvardžiau.

- Atsiprašau, - tarė jis.

- Daugiau taip nemėgink daryti, nes atsisveikinsi su galvą, - per sukastus dantis sušnabždėjau.

- Luke!

***

Štai ir dešimta dalis. Tikiuosi patiko. Atsiprašau iš karto jeigu buvo klaidų, bet tikiuosi jų nebuvo. Kaip supratote Selena turi dvynę, per mano istorija. Norite sužinoti daugiau apie ją? Nesijaudinkite, sužinosite kitoje dalyje. Jeigu patiko vote ;) Parašykite nuomonių ar įdėjų, būčiau labai dėkinga <3 .