Aš noriu... (Baigta)

20.

Pro jas įėjo daktaras.

- Panele, mes norėtume padaryti kelis tyrimus dabar, ar sutinkate? - paklausė jis, o aš linktelėjau sutikdama. - Grįšiu po kelių minučių.

- El, kaip dėl Justin? - sušnabždėjau tyliai jai į ausį.

- Niekas neturi įrodymų, kad tu jį nužudei ir visi įrodymai parodė į tave labai panašią mergina Hayley.

- Ją suėmė? - paklausiau El.

- Taip, bet dar bus teismas per kurį pasakys nuosprendį.

Vos susilaikiau nepravirkusi. Zac pakišo Hay į mano vietą. Tas vaikinas atsiims už tai ką padarė, bet dabar turiu nusiraminti. Reikės grįžti namo ir pakalbėti su mama, o vėliau susitikti Russell ir merginas. Labai bijau ateities kuri manęs laukia...

Po savaitės

Pagaliau mane išleido iš ligoninės ir dabar važiavau namo. Taip į savo namus pas mamą. Juk aš dingau kaip į vandenį ir ji nežinojo kur aš buvaj ir ką dariau. Taksi automobilis sustojo prie mūsų namo. Sumokėjusi išlipau iš automobilio ir patraukiau durų link. Pabandžiau atidaryti duris ir man pasisekė. Jos buvo atrakintos, todėl tyliai įėjau į vidų. Išgirdau virtuvėje kažką vaikščiojant ir nuėjau ten. Pamačiau savo mamą kuri kažką kepė keptuvėje ir niunavo man negirdėta dainą.

- Mama, - pasakiau.
Staiga ji atsisuko ir nusišypsojo.
- Pagaliau grįžai, - priėjo ir apkabino mane.
Nesupratau kodėl ji tokia rami.
- Atsiprašau, kad taip ilgai nebuvau namie.
- Kaip sekėsi su Rassell ir kitais? - mielai nusišypsojo mama.
- Labai gerai, - pamelavau mamai.
Nebuvau jų net sutikusi ir jų labai pasiilgau.
- Mama, aš... - mane pertraukė skambutis į duris. - Jei ką manęs nėra namie.
Nubėgau į savo kambarį, bet duris palikau praviras, kad girdėčiau ką kalba jie.
- Norėčiau pasikalbėti su Selena, - Išgirdau Zayn balsą.
- Nežinau vaikine kodėl jos ieškai, bet ji išvažiavo, - atsakė mama jam.

- Kur ji išvažiavo? - paklausė jis.

- Atleisk, bet negaliu tau to pasakyti, prašau dabar išeiti iš čia, - ramiai kalbėjo mama.

- Man tikrai reikia su ja pasikalbėti, - nepasidavė jis.

- Jaunuoli, prašau išeiti, - paprašė ji.

- Gerai, bet aš sugrįšiu, - tarė Zayn ir išėjo. Mama uždarė it užrakino duris.

- Selena, ateik čia! - pakvietė mane ji.

- Ma...- pertraukė mane.

- Ar tai Zayn? - paklausė ji, o aš tik linktelėjau. - Kodėl jis tavęs ieškojo?

Aš tylėjau nieko neatsakiau. Aš nežinojau ką mamai pasakyti. Nenoriu meluoti, bet aš tiek jai esu primelavusi. Jai kažką pasakysiu ne to ji supras ir turėsiu papasakoti viską. O gal dabar papasakoti viską? Ne, ji bus įskaudinta. Tėčio mirtis, o dabar dar ji sužinotu kokia jos tikroji dukra. Ką man daryti? Galvok Selena...

- Selena, kodėl atėjo Malik sūnus? - piktokai paklausė ji.

- Mam... - nežinojau ką jai atsakyti.

- Sakyk tiesą, Selena.

Mane žudė tas klausimas. Ar man sakyti tiesą ar ne? Mano akys prisipildė sūriomis ašaromis. Mama mane apkabino ir glostė nugarą kol aš kurčiojau jos glėbį.

- Atleisk mama, prašau atleisk man! - sušukau. - Aš tau visą laiką melavau. Nesu gera kokia tu galvoji, dar tas nutikimas su Zayn ir kitais. Mane gali pražudyti liga ir jei neištversiu mirs ir mano vaikas..

- Ką? - sutriko mama. - Koks vaikas? Kokia liga?

- Mama nusiramink, - bandžiau dabar aš ją nuraminti. - Atsiprašau mama.

- Išeik, - tarė ji. - Išeik iš šių namų! Mane įspėjo, kad tu vaidini tik gera, bet aš netikėjau. Kaip tu galėjai, Selena? Ką mes tau padarėme, kad turėjai mums meluoti apie tokius dalykus. Prašau išeik iš čia!

- Mama... - Ji man trenkė antausį. Ji man trenkė! Moteris kuri mane išnešiojo devynis mėnesius man trenkė! Atsisukau į ją šaltu veidu ir pamačiau jos išsigandusias bei sutrikusias akis.

- Aš... Aš... - ji bandė kažką pasakyti, bet aš susinervinau.

- Baik! - sušukau. - Kaip tu galėjai? Nekenčiu tavęs! Jūs man dėmesio niekada nerodėte! Stengiausi visaip jums įtikti, pildydavote mano norus, bet nedavėte meilės, kurios man labiausiai tuo metu reikėjo! Mane mano vaikinas seniau išprievartavo ir žinai ką? Aš jam atkeršijau! Dabar atsirado dar liga nuo visų tų nervų kuriuos turėjau atlaikyti! Zayn yra vaiko tėvas!

Garsiau sušaukiau paskutinį sakinį ir nuėjau į savo buvusį kambarį. Pasiėmiau tašę, kuprinę ir į jas įsidėjau būtiniausius daiktus ir pinigus. Išėjau iš kambario ir pamačiau moterį kuri man trenkė sėdinčią ant kėdės bei užsiėmusia galva.

- Sudie, mama, - tariau ir išėjau pro duris.

***
Atsiprašau, kad ilgokai nekėliau, bet nebuvo kada. Atsiprašau už klaidas ir tikiuosi patiko dalis. Kitai prašau surinkti 9 vote. Ačiū!
Be to paskaitykite kornyteba istorijas. Jos tobulos! Bent jau man.