Aš noriu... (Baigta)

2.30 Pabaiga

Zack jau šešiolika, o Mėjai trylika. Zayn jau trisdešimt aštuoneri, o Selenai trisdešimt penkeri. Praėjo vienuolika metų per kuriuos buvo labai daug visko, tačiau gyvenimas tęsiasi.
***
- Zack, aš irgi noriu eiti su tavo draugais! - tampė už rankos sesuo broliui.

- Tu per maža, - ištraukė ranką Zack iš Mėjos gniaužtu.

- Mama, Zack neleidžia eiti kartu! - sušuko Mėja.

- Nebūk kaip mažas vaikas, - suniurzgė Zack.

- Kas čia vyksta? - atėjusi Selena paklausė.

- Nieko, mama, - šyptelėjo sūnus.

- Bet Mėja mane šaukė.

- Mes tik žaidėm, - vis dar dirbtinai šypsojosi. - Ar ne, Mėja?

- N... Taip, - linktelėjo ji, nes brolis sušnabždėjo jai į ausį, kad gali eiti kartu.

- Na gerai, aš važiuosiu į parduotuvė, o tėtis grįš vakare, todėl jūs neišdykaukite per daug.

Zack pavartė akis ir tarė:

- Mes nebemaži vaikai, mama.

- Jūs man visada būsite maži.

Selenai išėjus iš namų, Mėja terorizavo brolį, kad jis pasikviestu savo draugus čia. Kaip ir visada Zack pasidavė, nes neįmanoma jos nutildyti. Jis paskambino savo draugams ir jie sutiko atvažiuoti.

Po pusvalandžio visi susirinko ir nuėjo žaisti kompiterinius žaidimus. Mėjai tai nebuvo labai įdomu ir juos pradėjo erzinti.

- Zack, po velnių, kadanors atsikratyt savo seserimi, nes ji nepakenčiama, - bandė tyliai tai pasakyti Ben vaikinui, tačiau jo sesuo tai išgirdo. Ji suprato, kad yra nepageidaujama ir nutilo. Nuėjo į savo ir brolio kambarį uždarydama duris kartu. Atsigulė ant lovos ir išsitraukė mobilujį telefoną kuris krovėsi. Nuėjo į žinutes ir rado praleistų žinučiu nuo Freddie. Taip, ji su juo labai gerai sutarė. Juos skyrė beveik dveji metai, bet jie suprasdavo vienas kitą. Mėjai Freddie buvo lyg antras brolis kuris skyrė jai daug daugiau dėmėsio nei tikrasis. Zack visada praleizdavo su savo draugais ir Mėja jo pasiilgdavo, tačiau jis to nepastebėdavo, o ji nenorėdavo to rodyti. Kaip ir dažniausiai brolis nepastebėjo jog jo sesuo išėjo į kambarį, nors ji taip prašė, kad ateitu jo draugai. Ji tik trumpam išėjo į virtuvę pasiimti sausainių, nes užsinorėjo valgyti, o Zack ją užsipuolė.

- Tu tikra nevėkšla, sudaužei vazą! - sušuko jis.

- Nieko aš nepadariau! - gynėsi Mėja.

- O tai kas ją tada sudaužė!? - kėlė balsą Zack.

- Iš kur man žinoti! - atšaukė sesuo per ašaras. - Paklausk savo numylėtinių draugų!

- Tau trūksta dėmėsio, maže, - suurzgė. - Kodėl tu gimei? Man būtu daug geriau be tavęs! Niekada nepalieki manęs ramybėje! Tu tik mažas tarakonas vaikščiojantis mano žeme!

Mėja negalėjo klausyti tokių brolio žodžių. Jie ją tiesiog sugniuždė. Niekas nenorėtu tokių žodžių išgirsti. Ji nubėgo į koridoriu. Apsimovė kadus, apsivilko švarkelį ir išbėgo iš namų. Jai buvo per daug skaudu. Mėja nubėgo į žaidimų aikštelę, kurioje seniau ji su Zack žaisdavo. Mergaitė sušniurkštė nosimi ir pasivalė ašaras nuo skruostų. Prisiminus brolio žodžius ji sukukčiojo.

Vakare grįžo tėvai ir pamatė Zack ramiausiai valgantį virtuvėje.

- Kur Mėja? - paklausė Zayn sūnaus, o jis pakilnojo pečius.

- Turbūt kambarį, - paprastai atsakė ir paėmė telefoną į rankas.

- Nueik pakviesti jos, turim kai ką svarbaus pasakyti.

- Mhm, tuoj, - sumurmėjo Zack.

- Ne tuoj, o dabar, - pikčiau pasakė tėtis ir sūnus nuėjo į kambarį, tačiau sesers jame nerado. Nei kambarį, nei vonioje, nei kituose kambariuose sesers nėra. Telefonas paliktas ant lovos. Nuėjo į kolidorių ir nerado jos kedų bei švarko. Zack prisiminė savo žodžius pasakytus jai ir nusikeikė.

- Mėjos namie nėra, bet telefonas kambaryje, - pasakius šiuos žodžius Zack, tėvų veiduose pasirodė išgasis ir iškarto nuėjo į koridoriu nieko nesakę. Išėjo ieškoti savo dukros. Zack liko namie ir galvojo kur jo sesuo galėtu būti. Vaikinas labai gailėjosi savo pasakytų žodžių seseriai. Jis prisiminė vaikų žaidimų aikštelę ir pradėjo bėgti. Jis labai apsidžiaugė kai pamatė Maja ten sėdinčia ant supynių. Jis nebebego. Jis ramiai nuėjo ir atsisėdo ant kitos šalia esančios supynės.

- Mėja, aš...

- Nesivargink, Zack, - pirmą kartą ji į brolį pavadino vardu. - Jau nebesvarbu. Atėjai parsivesti namo, tai einam ir nieko nebelaukiam. Nenoriu gaišinti tavo laiko ir tai kiek sugaišai.

- Aš atsiprašau, Mėja...

- Man neįdomu, - atsisuko į brolį ašarotomis akimis. - Jei nenorėjai, kad trugdyčiau tau gyventi taip ir reikėjo sakyti. Eime namo, Zack.

Mėja atsistojo nuo supynių ir ėjo link namų, o brolis sekė jai iš paskos tulėdamas. Nei vienas nepratarė nei vieo žodžio. Zack buvo per daug gėda ką nors bepasakyti ir nebenorėjo vėl užgauti sesers jausmų. Mėjai buvo per daug skaudu išsakyti viską ką galvoją, todėl nusprendė tilėti.

Abu grįžo namo. Tėvai kaip tik jau nusimovė batus.

- Mėja, - tarė jie ir abu apsikabino dukrą. - Kaip tu mus išgazdinai. Daugiau niekada taip nedaryk.

- Nedarysiu, - papurtė galvą.

- Zack, kur ją radai?

- Žaidimų aikštelėje, - atsakė vaikinas.

- Aš einu į kambarį, - tarė Mėja ir nubėgo į savo kambarį užsidarydama duris. Ji griuvo į lovą ir apsikabinusi pagalvę vėl pravirko.

- Mėja, - įėjo jos brolis.

- Ko dar nori, Zack? - paklausė ji.

- Atleisk man. Esu kvailys.

- Taip tu toks, - pritarė mergaitė.

- Aš tik norėjau įtikti savo draugams...

- Jeigu tu negali būti savimi su jais... Jie ne tavo draugai, Zack.

- Atleisk man, Mėja..

- Atleidžiu, - priėjo prie brolio. - Juk tu mano vyresnysis brolis.

Jie apsikabino.

***
Pabaiga! Ši dalis buvo labiau apie Zack ir Mėja ir galiu pasajyti kodėl. Todėl, nes Selenos ir Zayn gyvenimas nebėra toks koks seniau buvo. Dabar jiems svarbiausi jų vaikai - Zack ir Mėja. Vaikai dabar paaugliai ir jų charakteriai ne patys geriausi. Išdykauja, krečia pokštus, vaidina suaugusiai ir t.t. Manau suprantat apie ką kalbu. Taigi istorija baigės ir tikiuosi ji jums patiko.

Ačiū jums už palaikimą, kad skaitėt, rašėt nuomones.

Su jumis buvo Gabi