Aš noriu... (Baigta)

18.

Lėtai priėjau prie jo ir jis paėmęs mane už rankos išsivedė pro duris.

- Ku-ur me-es ei-eina-m? - mikčiodama paklausiau.

Jis man neatsakė tiesiog vedėsi link savo kambario. Truputi bijojau, nes jis dabar tiksiausiai ne kokios nuotaikos.

- Atsiprašau dėl ano karto... Aš nenorėjau taip pasakyti... - Zayn pasakė tai ko mažiausiai tikėjausi.

- Viskas gerai... -tariau truputėli sutrikusi.

Jis gal vartojo? Vaikinas tikrai keistas... Viena minutę jis gali tave užmušti iš pykčio, o kita gali būti švelnus ir mandagus.

- Žinau, kad dabar mąstai koks aš esu, - Zayn atsiduso. - Bet aš nesu toks blogas.

- Aš ir taip galvoju, - nusišypsojau švelnia šypsena.

Truputėli atsitraukiau nuo vaikino ir priėjau prie spintelės. Čia buvo nuotrauka. Viena moteris, trys mergaitės ir jis... Aš čia jo šeima? Atsisukusi pamačiau išsišiepusį Zayn kuris greitais žingsniais priėjo prie manęs ir prispaudė prie sienos.

- O dabar, lelyte... Tu būsi mano šią naktį, - jis suurzgė.

Žiūrėjau į Zayn išsigandusi. Jis tik vaidino. Visa tai tik vaidyba, o aš kaip naivi mergina juo patikėjau.

- Z-Zayn, - tyliai tariau.

Jis staigiai man trenkė ir aš parkritau ant žemės. Norėjau stotis ir išbėgti lauk, bet jis man spyrė į pilvą ir trenkiausi skaudžiau į sieną.

- Palauk, lelyte... Čia tik pradžia... - jis nusijuokė kaip psichinis ligonis. - Eime pažaisti.

Malik pakėlęs mane nunešė ir paguldė ant lovos ir nulipęs priėjo prie spintelės. Ištraukė virves ir priėjo prie manęs vėl. Jis grubiai pakėlė mano abi rankas virš galvos ir surišo prie lovos. Aš spardžiausi, muisčiausi, šaukiau, bet nieko.

- Baik judėti arba lauk pasekmių, lelyte... - suurzgė, bet aš jo neklausiau, o dar labiau pradėjau muistytis. Man niekada neišeidavo ištrūkti iš virvių, ne taip kaip iš antrankiu.

- Nejudėk! - sušuko jis ir trenkė man. Pažiūrėjau į jo juodas pilnas pykčio akis. Žinojau, kad man nepavyks ištrūkti, bet negaliu nesistengti.

- Zayn, nustok, tu netoks! - pasimuisčiau.

- Tylėk! - sušuko ir trenkė.Tada jis nusiėmė savo marškinius ir užgulė mane.

- Tu, tik mano lelyte, tik mano, girdi? - sukuždėjo man į ausį jis.

- Aš niekada nebūsiu tavo! - spjoviau jam į veidą. Malik suurzgė ir nusivalė veidą.

- Atsiimsi už tai, prakeikta kale! - suriko jis ir kai jis mus abu paliko nuogus staigiai įėjo į mane.

Jo staigūs, grubūs, greiti ir gilūs judesiai man priminė Justin. Aš per silpna pasipriešinti... Zayn baigė ir atsitraukė nuo manęs. Tai vėl pasikartojo, aš vėl buvau išprievartauta. Prisiminiau savo baisiausius laikus ir man nebeišėjo kvėpuoti. Užsimerkiau ir bandžiau nusiraminti bei  įkvėpti, bet nepavyko... Zayn net nerūpėjo, kad man po velnių prasidėjo panikos priepuolis. Mano akys pradėjo merktis ir po kelių akimirkų aš atsidūriau tamsoje.

Zayn pov.

Selenos akys pradėjo merktis ir po kelių akimirkų atrodė, kad ji užmigo, bet jos kūnas nesikilnojo nuo kvėpavimo. Kas po velnių čia nutiko? Negi tai kartojasi...