Aš noriu... (Baigta)

5.

Zayn pov.

Stebėjau tamsių plaukų merginą, kuri trenkė Justinui ir jis ją išsinešė. Man dėl jos buvo neramu. Intuicija sakė, kad turiu vytis juos. Sekiau Justino mašina kol sustojo prie ežero.

Sustabdęs automobilį nieko nelaugdamas išlipau ir bėgau prie vandens. Justinas laikė mergina po vandeniu, nors ji nebesipriešino. Laukiau kol jis išeis ir tuomet bėgau į vandenį. Priplaukęs pakėliau ją. Sel? O dieve, čia Sel! Kuo greičiau stengiausi nusigauti iki kranto. Merginą paguldžiau ant žemės. Patikrinau pulsą, bet jo nebuvo. Pradėjau ją gaivinti, tačiau ji toliau gulėjo kaip gulėjusi. Atrišau jos rankas ir suliečiau mūsų lūpas, lyg atsisveikinimui. Atsitraukiau nuo Sel ir tuomet ji pradėjo iškosėti vandenį ir gaudyti orą.

- Kur Justinas?- paklausė užkimusiai ir tyliai kai bandė stotis

- Pabėgo, - atsakiau.

- Aš jį nudėsiu, - pasakius prarado pusiausvirą, tačiau ją sulaikiau. - Susidėjo ne su ta mergina.

- Sel? - nejaugi ji gali būti tokia?

- Z, ačiū, - tarė ji ir pakštelėjo man į žandą.

- Kas nutiko su Justinu? - paklausiau.

- Ilga istorija, - nusišypsojo, bet vėliau susiraukė, o akyse galėjau matyti skausmą.

- Papasakosi? - stengiausi būti kuo draugiškesnis.

- Ne tavo, reikalas, Malik, - suurzgė ir atsistojo dabar tvirčiau, nors matės, kad nuo skrendimo jai skaudėjo plaučius. - Jis kentės dar labiau, negu kentėjau aš.

Stebėjau mergina ir pamačiau kaip ji nusišluosto ašarą. Justinas tikriausiai ją įskaudino. Labai įskaudino. O iš kur ji sužinojo mano pavardę?

Selena pov.

Mašinos neturiu, pinigų neturiu, yra tik viena išeitis. Paprašyti Malik pagalbos.

- Iš kur žinai mano pavardę? - paklausė jis.

- Pats pasakei, - negaliu išsiduoti, tik ne dabar.

- Niekas nežino mano pavardės, - susiraukė.

- Tiesiog žinau, ar gali mane pavežti iki namų? - paklausiau.

- Atsakyk į mano klausimą ir tada prašyk bet ko, - sugriebė už rankos.

- Pareisiu pati, - paverčiau akis ir Ištraukiau ranką iš jo gniaužtų.

- Nuvešiu, - atsiduso jis ir nuėję prie automobilio įlipo į vairuotojo vietą, o aš nusišypsojau pergalinga šypsena.

Aš įlipau į keleivio vietą priekyje, o Malik pagazavęs nuvažiavo. Žinoma jis paklausė manęs adreso ir turėjau jį pasakyti. Noriu kuo greičiau atsikratyti Justino. Noriu pamatyti jį maldaujantį manęs, kad neužmuščiau, kad atsiprašinėtu, o aš šaučiau jam į galvą ir žiūrėčiau į jo akis iki tol kol jo šiame pasaulyje nebeliks. Aš prisiekiu, kad jis mirs nuo mano rankos.

- Atvažiavom, - tarė Z.

- Ačiū, - nusišypsojau netikra šypsena.

Išlipau iš automobilio ir priėjau prie namų durų. Paėmiau raktą, kurį buvau palikusi po kilimėliu ir atrakinau duris. Įėjusi į vidų užrakinau. Nusimoviau batus ir nuėjau į savo kambarį. Pažiūrėjau į veidrodį. Atrodžiau klaikiai... Plaukai šlapi ir susigarbanojo, makiažas nubėgęs, suknelė šlapia, o ant rankų ir kaklo kelios mėlynės. Atsidusau ir priėjusi spintą pasiėmiau naujus drabužius ir nuėjau į vonią. Nusipraususi ir išsiplovusi galvą apsirengiau juodais rūbais. Išsidžiovinusi plaukus nuėjau į kambarį ir išsitraukiau pistoletą. Įsidėjau ji į švarkelio vidinę kišenę ir nuėjau į apačią prie laukinių durų. Užsidėjau juodus batus ir į rankas pasiėmiau kaukę. Išėjau iš namų ir nuvažiavau savo motociklu iki Justino.

Privažiavau jo namą ir nulipusi nuo motociklo užsidėjau kaukę. Įsilaužiau į jo namus ir ieškojau jo. Tyliai užlipau į antrą aukštą ir radau jį miegantį lovoje. Iššoviau vieną kulką į lūbas, o Justinas staigiai pašoko iš lovos.

- Kas tu? - paklausė jis. - Kodėl tu čia.

- Aš čia dėl keršto, mažuti, - nusijuokiau.

Nusiėmiau kaukę ir jis pažiūrėjo į mane išsiplėtusiom akim.

- Selena? - sutriko jis.

- Šis veidas bus paskutinis, kurį matysi prieš mirdamas, - nukreipiau į jį pistoletą.

- Tu beprotė, - tarė jis.

- Tu kaltas, viskas per tave taip susiklostė, bet nesiskundžiu šiuo gyvenimu. Jis daug geresnis nei tos silpnos, naivios mergaitės.

- Aš atsiprašau, nežudyk manęs, - pasakė Justinas.

- Maldauk pasigailėjimo, branguti, - nusišypsojau.

- Selena, atleis, nežudyk, - tarė Justinas.

- Tu bailys, ne vyras, - tariau ir šoviau jam tiesiai į galvą, o jis krito į lovą atmerktomis akimis. - Susitiksim pragare, suski.