Small town dreamer (LTU) /l.t

Keturiolika.

Po.

- Iki Aliaskos - du šimtai mylių.- Pranešė per garsiakalbį traukinio vairuotojas. Kai tai pranešė kaip tik vilkausi senai benešiotą šiltesnį megztinį. Šiuo metu, kaip rodė telefonas, Aliaskoje vienuolika šalčio. Atidariusi vienas duris įėjau į kitą vagoną, kur buvo restoranas, žmonėms, keliaujantiems keleiviams, net katėms ar šunims.
- į Aliaską?- vaikinas prisikrovęs į lėkštę daugybę sausainių bei vienoje rankoje laikantis puodelį, garuojančio gėrimo, teiravosi man besirenkant maistą. Apvytusios salotos, pajuodavę bananai atkrito, tad ėmiausi sumuštinių, tačiau ir jie buvo šalti, bet vis geriau nei sėdėti tuščiu skrandžiu dar daugybę laiko.
- eime. Mes užsiėmėme staliuką, gali ir tu prisijungti.- draugiškai siūlė. Apsižvalgius ir neradus laisvo staliuko, linktelėjau ir ėmiau sekti jį. Priėjome merginą, sėdinčią ir žiūrinčią į pralekiančius vaizdus, traukiniui barškant per geležinkelį. Jos rankos jau šildėsi ant puodelio taip pat garuojančio gėrimo. Vaikinas ties viduriu padėjo sausainius, o merginai pasisukus ir pamačius mane - nerangiai pamojuojant, ji nusišypsojo. Vaikinas pakvietęs prisijungti prie jų, prasitarė, kad tai jo mergina, ji skubiai prisistatė. Vaikinas sekė jos pavyzdžiu ir skubinosi prisistatyti. Ėmiau kirsti savo šaltus sumuštinius.
- gal žinot kiek valandų?- pertraukiau juos, nesusigaudydama laiko juostose.
- klausi Aliaskos laiku?- linktelėjau, kramtydama sumuštinį. Daugiau jokių sušių, gruzdintų bulvyčių, picų ar kolos.- penkta vakaro.
- aš čia naujokė, dar nesusigaudau.- prasitariau. Jie draugiškai tauškė apie savo universitetus, gyvenimus, draugystę, retsykiais paklausdami ir manęs kokio klausimo. Malonūs žmonės, tačiau pavalgius iškart dingau. Nesupratau, kam jie taip stengėsi susipažinti – išlipus iš traukinio esu įsitikinusi, mes daugiau nebesusitiksim. Traukinys dundėjo, kartais imdamas cypti, bet tai nestabdė žmonių nuo vaikščiojimo iš vagono į vagoną. Jie atėjo į vagoną, kuriame buvau, prisėsdami šalia ir paklausdami kodėl vykstu į Aliaską.
- nežinau. Aliaskoje dažnai šalta.- nelabai įtikinau, nes Aliaskoje irgi būdavo vasaros.- daugiau nei pusę metų buvau kur vadinamas ruduo turėjau dvidešimt laipsnių šilumos. Reikia atsišaldyti.- bandžiau išsisukti iš tikrosios tiesos neketindama išsipasakoti pirmiems nepažįstamiems apie visą savo gyvenimą. Daugiau nekartosiu karčių klaidų užbėgdama viskam už akių ir susilaikysiu nuo viso pasitikėjimo žmonėmis.
- Aliaskoje gražu,- pritariau jų žodžiams.
- Aliaskoje daug turistų. Tu taip pat keliauji atostogoms?
- aš noriu ten gyventi. Tai gražus mažytis atskiras pasaulėlis.- traukinio vairuotojo balsas dar syk nuskambėjo per garsiakalbius, skubiai pranešė, kad liko nedaug. Tikėjausi dar šiandien gauti namelio raktus, kad bent nakčiai turėčiau kur prisiglausti.
- viena Aliaskoje?- mergina kiek sutrikusi paklausė, žvilgtelėdama į šalia sėdintį vaikiną.- man taip gaila, kad ir kas nutiko,- ji apkabino mane, vėliau ir jos vaikinas.
- nieko nenutiko.- ir staiga vos valdžiausi nepravirkusi sentimentalumui. Visada pasirodo situacijose, kai tave kas ima užjausti, net atrodo paprasti žodžiai sugraudina lyg kas į akis būtų pripurškę ašarinių dujų.
- Aliaskon niekas nevyksta vienas. Aliaskoje daug žmonių, kurie nori užmiršti siaubingus dalykus. Ir jei tu keliauji į Aliaską, vadinasi tu esi iš tų žmonių, Realyn. Mano telefonas rankoje ėmė vibruoti, nuo gautos žinutės. Moteris klausė, kada atvyksiu pasiimti rakto nuo namuko. Pora grįžo į savo vagoną, privertę mane sutrikti. Aš jiems nė nenorėjau nieko sakyti, o jiems to ir nereikėjo. Išgąsdino kaip reikalas, kad žmonės Aliaskoje taip pat nepagalvotų. Traukinys ėmė lėtėti, ėmė matytis traukinių stoties kontūrai. Galiausiai sustojus, žmonės ėmė plūsti pro duris.

Sveiki atvykę į Aliaską!

(a.ž.) Labai dėkoju, kas skaitote! Labai laukiu jūsų nuomonių apie šią istoriją ir vote! :)