Keturiasdešimt septyni.

17 7 0
                                    

Tai buvo jo diskas. Jo grupės, kurioje jis dainuoja, naujas studijinis albumas. Kaip tikra muzikos gurmanė, neatsispyriau jo nepaklausyti, net jeigu tai buvo visiškai kitas Louis. Savo ir kitų žmonių, kuriuos pažinojau skyriau į dvi dalis, dvi atkarpas. Tai buvo: pirmoji dalis, pirmieji "mes" saloje ir antroji dalis, tai viskas po to nuostabaus mėnesio. Atradusi, šaltame kambarėlyje, nuo alkio nuslopusį kompiuterį įsijungiau visas dainas. Jos sklido po kambarį, lyg stebuklinga daina - tikriausiai šis namukas buvo senai girdėjęs kaip skamba muzika. Skirtingi balsai, siejosi vienoje dainoje, melodijai įsiminti ir jai įsiskverbti į mano vidų reikėjo vos pirmų sekundžių, pačių pirmų natų.

Kompiuteryje esančių nuotraukų aplankuose ant kurių prirašiau, kad atidaryti draudžiama, dabar pati niurksojau. Kelios nuotraukos, kur aš visai laiminga šypsausi objektyvui. Tą vasarą kai dar ėjau į mokyklą, kai dar gyvenau mieste kuris mane dusino nuo liguistų minčių lendančių, kaip bitės prie medaus. Skambančiose dainose atpažinau, net Louis balsą ir pasidarė kur kas liūdniau, nei žinoti, kad leidau jam išeiti.

Turėjau akimirkai dingti iš šio nameliūkščio, iš šios vietos kol prisiminimai buvę telefone ir kompiuteryje galutinai nesuvertė mano namelio. Laikrodis, kompiuterio kampe, dar parodė, kad nuo rudaplaukio išėjimo praėjo vos pora valandų.

Vietinėje maisto parduotuvėje, kuri neturėjo itin mėgstamų mano valgomų dalykų, sutikau mažąją palatos draugę su kuria kūrėme naujas Monopolio taisykles ir kartu priešinomės seselių taisyklėms.

- Realyn,- visiškai nebesigirdėjo jos šveplumo, tikriausiai jau buvo įpratusi prie savo dantų plokštelės. Norėjau nuo tolo pamojuoti, tačiau ji pribėgo ir apsikabino mane, kad nesugalvojau kaip reaguoti.

- mano draugai nesuprato kitokio Monopolio žaidimo,- burbtelėjo nepatenkinta ir apsidairė kažko laukdama.

- ne visi gali svajoti.- siūliau atsakymą. Niekada nesitikėjau sutikti šios palatos draugės dar sykį, nė neprisiminiau jos vardo.

- atleisk, tačiau aš pasiimsiu tavo pašnekovę.- už nugaros stovėjęs Louis, kreipėsi į mergaitę paimdamas mane už rankos.

Small town dreamer (LTU) /l.tWhere stories live. Discover now