Paskutinis pranešimas ft. Lucy Hale

4.

Pranešime buvo parašyta: "Aš tikiuosi tu jau atsigavai po tavo mamytės mirties, nes greitu metu tavęs laukia dar viena naujiena apie eilinę mirtį,kekše.Tikiuosi tu pasiruošus..."

Aš pradėjau drebėti. Amanda tai pamatė ir išlipo iš mašinos šaukdama:
"Lucy kas nutiko? Tau viskas gerai?".

-Perskaityk - tariau aš drebėdama ir nesupratus kas vyksta.

-"Lucy, tai tik kažkieno kvailas pokštas. Nedrįsk į šitą nesąmonę žiūrėti rimtai! Tu girdi mane? Tai tiesiog kažkoks kvailys! "

-"Nesėkmingas pokštas pas tą kvailį pavyko..."

-"Neimk į galvą! Važiuojame į mokyklą,mes juk užvažiuosime pusryčių?

-"Ką? A. Taip ži-ži-žinoma..."

Aš įsėdau į mašiną.

*Mokykloje*

Aš ėjau lėtai koridoriumi link savo spintelės ir visi tie durni žmonės rodė į mane pirštais , o man tiesiog norėjosi juos visus nušaut po velnių!Matau kaip link manęs eina mano draugas iš mano klasės Čarlis. Jis apkabina mane ir paklausia kaip aš laikausi. Aš atsakau, kad gali būti ir geriau, o aplamai ne taip ir blogai.

- " Nenori šiandien vakare prasiblaškyti?" - klausia Čarlis.

-"Ką tu turi omenyje?" (Čarliui aš patinku jau nuo 4 klasės).

-" Na į kiną nueiti pavyzdžiui..."

-"Galim! Iš tiesų man pačiai atsibodo vaikščioti apsiverkusiai ištisas dienas, galbūt kokia nors  komedija man nepakenks!"

-"Rimtai? NUOSTABU! Tuomet aš atvažiuosiu tavęs 16 valandą! Na arba 16:01! Nu arba kaip nori..."

-"Gerai atvažiuok šitu laiku."

-"Šaunu!"

Čarlis jau ruošiasi eiti į klasę,bet aš jį sustabdžiau.

-"Yay!"

-"Kas?"

-"Ačiū tau."

Čarlis vietoj atsakymo nusišypso ir išeina.

Aš įeinu į klasę , sėdu į suola ir klausau mokytojos. Staiga mane pakviečia prie lentos Mis Fedžerald,o aš tiesą pasakius neišgirdau klausimo.

-"Gal, gal galėtumėt pakartoti?"

-"Kodėl tu, Lucy Hale, tokia neatidi? Po tragedijos praėjo pakankamai laiko tu jau turėjai sugrižti į normalų darbo režimą !" - piktai kalbėjo Mis Fedžerald.

-"Galiu užduoti klausimą Mis Fedžerald? Jūsų mama gyva?"

-"Taip jai 73-eji, o kas?"

-"Tuomet jūs manęs nesuprasit! Ir atleiskit,bet jeigu tavo mama mirtų kai tau būtų 16,pažiūrėčiau aš tada į tave kale!"

-"Atsiprašau? Ką tu pasakei?"

-"Ką girdėjai!"

Aš pasiėmiau savo daiktus ir išėjau iš klasės, kai staiga man į telefoną atėjo dar vienas pranešimas nuo to anonimo: "Na ką gi, man taip pat nepatiko kaip ji kalbėjo apie tą tragediją. Manau ją reikia pamokyti! Ką manai? Lauk rytojaus naujienų..." Vėl ištrynus pranešimą, aš šiek tiek atsigavau ir nusprendžiau, kad eisiu namo.

Prieinu namą ir matau savo tetą tvarkančią įėjimą. Ji mato mane ir užduoda klausimą : -" Tau viskas taip greitai pasibaigė?"

Aš atsakau jai : -" Ne! Mokytoja kekšė!"

-"Ateik čia" - sako teta Meri ir apkabina mane. " Nekreipk į nieką dėmesio. Jeigu ji ką nors pasakė apie tavo motiną , tiesiog nekreipk dėmesio! Ji nieko nesupranta! Tik, tu, nedaryk kvailysčių prašau!"

"Gerai" - atsakau aš jai.

-" Tai tavo paskutinis kartas kai taip pabėgi iš pamokų , supratai mane?"

-" Taip, atleisk..."

-"Nu viskas eik vidun. Aš paruošiau pietus. Suvalgyk ką nors,nes ne duok Dieve dar pradėsi badauti..."

Aš pavalgiau, pažiūrėjau televizorių, pažiūrėjau į laikrodį - buvo 15:35. Aš prisiminiau,kad Čarlis mane kvietė į kiną, todėl nusprendžiau gražiai apsirengti. Ir tada Čarlis parašė man SMS : "Tu nepamiršai? :D" ir aš atrašiau jam: "Žinoma , kad ne! :) ".

Aš pasakiau Meri, kad namie būsiu apie 8 valandą ir ji liepė nevėluot. Aš tikrai buvau laiminga, kad nors kažkam pavyko ištempti mane iš namų. Mane užkniso tupėti namie,o dabar dar ir eisiu į linksmą komediją su savo geriausiu draugu!