Paskutinis pranešimas ft. Lucy Hale

2.2 dalis

Pasiruošimas Helovynui vyko labai produktyviai. Pravažiuojant pro įvairius namus galima buvo pamatyti, kad verandose stovi jau išpjaustyti moliūgai ir visur iškabinti netikri voratinkliai. Visa tai atrodė gana bauginančiai, ir dar visur aplinkui prikritę rudeninių lapų. Pasiskolinusi iš Amandos mašiną, aš nuvažiau į miesto centrą, kad nusipirkčiau sau kažkokį kostiumą, nes į vakarėlį be jo neįleis. Susiradusi vampyrės kostiumą aš nuvažiavau namo. Važiuojant namo aš pamačiau keistą vyriškį šalia kelio. Jis buvo visas apsirengęs juodai ir akimirkai aš pamaniau, kad tai tas pats maniakas. Užsižiūrėjusi į jį aš privažiavau prie kryžkelės ir nepamačiau mašinos, kuri išlėkė iš niekur, vos neįsirėžė į mane. Aš persigandau iki mirties, tada aš apsisukau atgal, kad vėl pažiūrėčiau į ta žmogų, bet jis dingo. Gal man pasirodė? Tokiais momentais man tikrai norėjosi viską pasakyti policijai. Apie tai, kad viskas prasidėjo per naują, apie tai, kad jis vėl grąsina kažką nužudyti.

Bet

Aš

To

Nedarysiu.

Važiuojant link namo, aš matau policijos mašiną. Kas ją iškvietė? Aš privažiavau arčiau, pasistačiau mašiną ir bėgau link namo. Atidarius duris aš pamačiau kaip Mouri kalba su Meri.

-LUCY! - riktelėja jis.

-Dieve... Jūs mane išgąsdinote, aš maniau, kad kažkas atsitiko.

-Jis užėjo aplankyti mūsų - sako man Meri.

Gydytojai vadina stebuklu tai, kad pareigūnas Mouri išgyveno. Peilinis sužeidimas į arteriją tai labai rimtas sužeidimas. Jis prarado daug kraujo tada.

-Kaip jūsų sveikata?- klausiu aš.

-Na va, kaip matai gyvas!

Paskutinį kartą aš jį mačiau vasarą. Jis visą tą laiką buvo ''atostogose'' dėl kojos.

-Tu kažką nusipirkai? - klausia teta.

-Kostiumą Helovynui. Mes juk einam su Amanda šiandien į vakarėlį.

-Kada atvažiuos Amanda?

-Jos mama atveš ją čia po 2 valandų, nes aš buvau pasiskolinusi Amandos mašiną, taigi aš dar turiu laiko.

-Tau nereikia pagalbos?

-Aš susitvarkysiu, ačiū!

Aš užlipau į viršų, nuėjau į savo kambarį ir uždariau duris. Aš išsitraukiau telefoną iš kišenės ir paskambinau Amandai:

-Sveika, kaip tu?

-Ruošiuosi po truputį...

-Aš va mąstau... Gal nereikia ten eiti? Man baisu dėl to pranešimo...

-Tu nusprendei pasiduoti?

-O jeigu jis ten ką nors nužudys?

-Tada mes viską pasakysim policijai, o šiandien mums reikia pabandyt jį surast.

-Kaip keista, juk dabar tu bandai mane įtikinti, o šitą idėja pasiūliau aš!

-Draugai nepalieka, argi ne taip? Tuo labiau po to, ką mes su tavim išgyvenom.

***

Ir štai mes su Amanda jau visiškai pasiruošusios. Aš tiesiog užsidėjau apsiaustą ir įsidėjau netikrus, kruvinus dantis, nes aš nenoriu labai dėl to ruoštis. Tuo labiau, kad tikslas eiti į šį vakarėlį buvo kitoks nei kitų einančių ten. Aš atsisveikinau su Meri ir ji palinkėjo man sėkmės ir , kad gerai pasilinksminčiau. Achhhh, kad ji žinotų dėl ko aš ten einu. Amanda sėda vairuotojo vietoje, o aš šalia jos.

-Kelio atgal nėra - sako ji man ir mes važiuojam.

Ten buvo gana baugu. Aikštėje buvo pristatyta ''vaiduoklių'' ir visur švietė moliūgai. Visur skambėjo muzika ir aš negalėjau nieko išgirsti, bet aš pajaučiau vibraciją savo kišenėje. Aš puikiai supratau nuo ko yra tas pranešimas: '' Tegul prasideda linksmybės!''

Aš parodžiau pranešimą Amandai ir ji sakė man išlikti ramiai, nes jis dar nepasakė kas nukentės ir kas iš vis įvyks. O gal tai ir yra jo planas : Žudyti neįspėjo! Aš norėjau išeiti iš čia dabar pat, bet negalėjau. Aš padarysiu tai ką turiu padaryti. Aplinkui scenos stovėjo daugybė žmonių, o ant scenos buvo ''didžėjus'' , kuris grojo muziką. Šalia scenos sustatyti 4 namukai : su gėrimais, tualetais , o kiti du tiesiog tušti namai parūkyti žolytę mylėtojams arba tiesiog norintiems pailsėti nuo visos tos minios.

-Amanda, ką mums daryti? Tiesiog laukti kažko?

-Jis nieko daugiau nerašė?

-Ne! Visiškai!

-Gerai, lauk manęs čia. Aš einu paiimti gėrimo.

-Gerai.

Aš stovėjau vietoje kaip man ir sakė Amanda. Aš žiūrinėjau aplinkui lyg bijodama kažką pramatyti, praleisti... Staiga minioje aš pamačiau žmogų. Jis buvo visas apsirengęs juodai ir turėjo kaukę... KAUKĖ! Ta pati kaukė... Balta kaukė... Aš iškart prisiminiau viską kas su ja buvo susiję. Aš prisiminiau absoliučiai viską, kas vyko balandį. Sakyti, kad aš neišsigandus reiškė absoliučiai nieko nesakyti. Žmogus pradėjo išeidinėti ir aš nusprendžiau pasekti jį. Aš nepamatyta išėjau iš minios ir pamečiau jį. Vėliau pamačius jį prie vieno iš namelių aš nuėjau ten. Aš nuėjau už to namo, bet jo ten nebuvo. Aš sustojau, nenorėjau sukelti nei menkiausio garso, net nustojau kvėpuoti ir tada išgirdau Amandos riksmą: ''LUCY GULKIS!''

Aš išgirstu šūvį ir krentu. Apsisukus, aš matau, kaip  Amanda pašovė į tą žmogų, kai jis buvo už manęs. Ji mane išgelbėjo. Dėl muzikos, šūvio tikrai niekas negirdėjo. Ir žmonių šalia namelio nebuvo. Nežinojome  ar ji pataikė į jį ar ne, bet mes matėme kaip jis bėga šalin iš šios aikštės.Aš atsistojau ir mes su Amanda pasileidome bėgti paskui jį...