Aš užlipu į antrą aukštą ir įeinu į mamos kambarį. Dežės vis dar ten. Aš išmetu viską kas jose buvo ant žemės, iš kiekvienos atskirai, kad rasčiau kažka, kas man padės išsiaiškinti kas yra žudikas. Viskas, kas buvo tose dėžėse tai žurnalai, dokumentai, nuotraukos ir visokie tokie daiktai.Aš šiek tiek supsichavau ir pradėjau spardyti tas dėžes. Kartu su viena iš dėžių aš nuspiriu netgi ir pilką kilimą,kuris gulėjo priešais lovą. Kažkodėl mano akys susikoncentravo į tą grindų vietą, kur ir gulėjo tas kilimas. Jeigu ant grindų nebuvo nei vieno įbrėžimo, kol tas pilkas kilimas ten gulėjo, tai dabar kai jo nebėra, ant grindų matosi padorūs atplyšimai ir įbrėžimai, kurie pakiša mintį apie tai, kad po grindimis kažkas yra.
Tuo metu,Meri įeina vidun nesukeldama nei menkiausio garselio, specialiai, kad Lucy jos neišgirstų. Ji lipa laiptais, tuo pačiu metu klausydama ką daro Lucy. Meri užsideda ant veido kaukę.
***
Amanda išgirdo kaip telefone jau kalba pagalbos numerio operatorius, bet ji atšaukia skambutį.
-Mergaite, tikiuosi tu supranti, kad dabar tu iš čia nepabėgsi?
-Eidanai...nedaryk kvailysčių...viską dar galima pakeisti...
-Tu ruošiesi mane tokiu savo elgesiu nuraminti? Pakeisti jau nebeįmanoma nieko! Galima tik pabaigti.
-Kodėl? Kodėl jūs visą tai padarėt?
-Žinai, manau tu turi teisę žinot. Nes tavo gyvenimas pasibaigs būtent šiandien.
Amanda tiesiog pažiūrėjo į jį išsigandusiu žvilgsniu vietoj atsakymo.
-Mano mama, galima sakyti, nemėgsta pralaimėti, labiausiai artimiems žmonėms... štai paimkim, kaip pavyzdį Lucy motiną, Karą. Visą gyvenimą Kara buvo geresnė už ją. Ji buvo gražesnė, visada buvo pirmūnė mokykloje. Ta Kara ištekėjo, kol mano mama gimdė mane nuo kažkokio prievartautojo. Taip ji nukentėjo. Aš gyvenau su mama kažkokioje sušiktoje trobelėje miške, kol nenusipirkau šio nuostabaus namo. Keturiolika pasų ir daugybė bankų užpuolimų visada gali išgelbėti gyvenimą. Taip, mano mamai buvo sunkus laikotarpis gyvenime, bet ji susitvarkė. Na, o Kara jai niekada, niekuo nepadėdavo... Ji ją ištisai skaudindavo! Mes buvome tikrai laimingi, kai sutikome Davidą, na arba kaip jums jis daugiau žinomas, netikras Lucy tėvas, Endriu.
Žiūrėdama į Eidaną ir klausydama jo istorijos, Amanda apstulbo.
-Davidas priimė mus tokiais, kokiais esame. Ir jis sutiko mums padėti. Jis sutiko padėti mums atsikratyti tos prakeiktos kalės Karos. Ir štai ta diena atėjo! 11 balandžio. Tą dieną mano mama vis dėlto pagaliau nužudo Karą. Bet mums to buvo maža...Lucy! Mums dar buvo reikalinga Lucy! Mes norėjome panaikinti nuo žemės paviršiaus viską, kas primena Karą. Po mamos mirties, Lucy 100% būtų užsinorėjusi surasti savo tėvą, dėl to mes taip pat apgalvojome ir šį planą: mes nusprendėme iškart pristatyti jai ''tėtį'', kad ir netikrą. Ir Lucy patikėjo. Bet Davidas suprato, kad taip tęstis nebegali, ir susitikimo su Lucy dieną, Meri, mano mama, atjungia Davidą geležiniu virduliu, kol Lucy buvo viršuje. Jis norėjo pasiduoti, jis norėjo išeiti. Mama nutempė jo kūną į rūsį, bet jis buvo gyvas, mes nenorėjome jo nužudyti. Davidas turėjo suprasti, kad taip paprastai palikti žaidimo jis negali. - Dieve mano...- Amanda nesusilaikė. Ašaros pradėjo tekėti nuo jos akių dėl tokių pasakojimų. Tai buvo sunku girdėti, labiausiai nuo žmogaus, kuris kalbėjo apie visą šitą, su neapsakomu lengvumu ir džiaugsmu akyse. -Ir tada mano mama važiuoja į savo trobelę miške, kur ir nuveža Davidą. Jis turėjo ten sėdėti kol viskas pasibaigs. Bet mums reikėjo dar vieno pagalbininko. Ir mes suradome...Kailą... Mes pažadėjome sumokėti jam gana didelę sumą pinigų. Pinigai valdo pasaulį, galbūt dėl to jis ir sutiko. Tai aš tada trenkiau Meri, kad nukreipčiau dėmesį tame name, 30 balandžio. Aš tada ištempiau Kailą nepastebėtą. Aš jį pagydžiau. Tai buvo vienas didelis planas. Bet Kailas pradėjo suprasti, kad jo gyvenimas pilnai sugriautas, juk jo ieško policija. Mums nieko nebeliko, kaip tik nužudyti jį, bet mes tai padarėme viską apgalvoję, įkišę į jo kišenę telefoną su video, kuriame buvo netikras Lucy tėvas. Nuo Davido nebuvo jokios naudos, dėl to jo laukė toks pats likimas, kaip ir Kailo. Kūną mes palikome tualete tame vakarėlyje per Helovyną. Mes įsmukome į tavo užmiesčio namelį, juk tu jį būtum atpažinus iš milijonų kitų namelių. Aš buvau tame name, ir tai aš nužudžiau Davidą.
ESTÁS LEYENDO
Paskutinis pranešimas ft. Lucy Hale
TerrorIstorija apie Lucy. Po jos mamos mirties ji pradeda gauti keistas žinutes apie kitų žmonių mirtis...