Paskutinis pranešimas ft. Lucy Hale

11.

Bela, Kailas, Nikas, Brigita ir Bredas bėga link mašinos. Nesustodami. Bėga.

Jiems pavyksta!

Bredas atrakina mašina ir jie visi sėda į ją. Iš dalies aš net negalėjau patikėti, kad jie dabar nusigaus iki policijos nuovados ir  mums viskas bus gerai.

Nikas ir Bredas sėdėjo priekyje, o Brigita, Bela ir Kailas gale. Sėdintis prie langa Kailas apkabina Belą, sakydamas, kad greit viskas pasibaigs ir jie visi bus saugūs.

Bredas šaukia visiems mašinoje: ''Jūs pasiruošę? Viskas gerai?''

Bela pradėjo drebėti , tarsi jai būtų prasidėjęs koks nors priepuolis.

-Kailai! Išleisk mane! Aš tuoj apsivemsiu!

Bredas apsisuka į galą ir sako:

-Dieve, jūs gal tyčiojatės? Tu negali pakentėt?

Kailas atsako Bredui:

-Jai bloga, palaukit minutę, prašau!

Kailas išeina iš mašinos kartu su Bela ir jie nueina nuo jos maždaug 20 metrų, bet ne į namo pusę. Bela pradeda vemti kol Kailas laiko jos plaukus.

Bredas pykdamas šaukia: Eina tegul jie po velnių, važiuojam be jų!

Bredas užveda mašiną. Kailas pradėda rėkti: ''TU VISAI IŠPROTĖJAI?''

-Adios! - atsako Bredas.

Mašina pajuda. Nepavažiavus nei dviejų metrų ji sustoja.

Aš stebėjau viską pro langą, o Amanda ir Čarlis visą laiką klausinėjo manęs kaip ten jie. Bet tiesą pasakius aš norėjau jau išeit ir gerai užvožti Bredui.

-Kas per...? - Bredas nespėja pabaigti kai stiprus sprogimas nutraukia jo žodžius.

Tai buvo mašina. Mašina susprogo. Mano namuose išdužo stiklai ir aš nukritau ant žemės. Bela ir Kailas, esantys lauke nukrito nuo energijos bangos sklidusios nuo sprogimo. Galima buvo pagalvoti, kad sprogimas - tai mūsų 'išsigelbėjimas', nes jį galėjo išgirsti mūsų kaimynai, bet kaip pasakyti...Šalia mūsų nebuvo kaimynų! Mes gyvenome gerokai toliau nuo kitų žmonių, ilgoje gatvėje , o mūsų namas buvo tarsi nematomas tarp kitų, tai yra jis buvo pačiam gale tos gatvės ir jeigu kas ir išgirdo , tai garantuotai pamanė, kad tai tiesiog fejerverkai ir viskas yra gerai, taigi galite įsivaizduoti kaip toli mes gyvenome nuo kitų žmonių. Ugnis dar vis liepsnojo, o aš jaučiau skausmą nuo stiklo šukių pas save veide. Amanda ir Čarlis pribėgo, kad padėtų man atsistoti.

Bela ir Kailas gulėjo ant kelio jau maždaug 25 metrais toliau nuo mašinos. Kailas  atsistoja pirmas ir šalia jo nukrenta nutraukta Bredo galva...

-O DIEVE! Bela, stokis! Bėgam į vidų! Greičiau!

Kailas paiima Belą ant rankų ir bėga į namą. Bėgant atgal į namą, Belai prasideda paniška isterija. Jauna pora įbėga į namą ir užrakina duris. Kailas užsikabinęs už Karinos lavono,nukrenta.

Amanda ir Čarlis padėjo man atsistoti ir aš pribėgau prie Kailo ir Belos, kad įsitikinčiau jog jiems viskas gerai ir jie nesužeisti.

-Mes iš čia niekada neištrūksim...- panikuodama pradeda rėkti Bela.

Ji atsisėda ant grindų ir susiima už galvos abiem rankom.

-Galbūt sprogimą kas nors išgirdo? - drebančiu balsu pasakė Kailas.

Aš jam atsakau: '' Abejoju, atstumas link arčiausio namo kiek mažiau nei mylia''

-Velnias...

-Kodėl mūsų negalėjo palikti nuovadoje?! Kodėl visas šitas su mumis vyksta?- rėkia Čarlis.

Aš tvirtu balsu sakau: TAIP! Visi nusiraminat! Greitai! Visi pradedam ieškoti peilių, plaktukų ir visko kuo būtų galima nužudyti maniaką! Viską atnešam čia! Mes visi suprantam, kad anksčiau ar vėliau jis vistiek mūsų ateis! Mums geriau būti pasiruošusiems kaip reikiant!

-Aš...aš...aš negaliu - Bela ir vėl negalėjo pasakyti nei žodžio. Dėl to aš atsakiau:

-Amanda, nuvesk Belą į kambarį, kuris yra šiame aukšte, tegul paguli ir nusiramina. 

Kailas pažiūrėjo į mane nustebusiu žvilgsnius klausdamas, kodėl aš paprašiau Amandos paguldyti Belą, o ne jo. Nesulaukus daugiau nieko ką jis pasakys aš pasakiau Kailui:

-Kailai, tu reikalingas man kartu su Čarliu. Man reikia jūsų pagalbos, o Amandai ir Belai viskas bus gerai.

Amanda nuveda Belą į kambarį. Čarlis pradeda ieškoti peilių ir visokių kitų aštrių dalykų pirmame aukšte, o aš su Kailu imam vieną iš peilių, beisbolo lazdą ir einam į antrą aukštą. Viskas kas man dabar sukosi galvoje tai buvo - Kur yra Meri? Kur yra Endriu? Ar  jiems viskas gerai? Kodėl visa tai vyksta su manimi? Kas bus toliau? Kaip aš toliau gyvensiu? O gal negyvensiu?...

Mes pakilome į antrą aukštą. Staiga mes išgirstame kažkokius keistus garsus. O dabar pats baisiausia: garsas sklido iš sandėliuko, kas dar labiau pažeidžia mano psichiką.

-Lucy, stovėk vietoje, aš atidarysiu.- drebančiai sako Kailas su lazda rankose.

O panika - kyla...