Paskutinis pranešimas ft. Lucy Hale

2.22

Po to keisto nutikimo su Betane praėjo 5 dienos. Ir štai jis, sekmadienio rytas, bet šią savaitę jis niekuo nesiskyrė nuo bet kokio kito ryto, na nebent tai, kad šiandien vestuvės. Kevinas gulėjo šalia manęs, buvau šiek tiek nustebusi kodėl jis nebėgioja, po to pažiūrėjau į laikrodį ir rodė 4:56. Ne pats geriausias laikas prasibėgiojimui...

Bet kas gi privertė mane taip anksti pabusti? Visas šias dienas aš stebėjau tą namelį, bet nieko įtartino neįvyko, gal ta šviesa lange man tada pasivaideno? Gal tai tik dėl to jog tuo metu buvau kiek susikrimtusi dėl to, kas įvyko su Betane?

Staiga, aš išgirdau, kaip gretimame kambaryje kažkas triukšmauja. Aš tyliai atsistojau ir priėjau prie savo kambario durų. Jos buvo pusiau pravertos ir aš nusprendžiau šiek tiek iškišti galvą, kad pažiūrėčiau kas dar nemiega taip anksti. Iš tėčio miegamojo išeina Betanė su juoda maike, juodais šortais bei ta pačia kuprine, kurią aš tada radau. Tamsūs plaukai surišti aukšta kasa, viskas atrodė taip, kad ji norėjo jog visi manytų, kad ji eina pabėgioti. Bet aš jaučiau, kad priežastis visai ne tokia. Kadangi mintys mano galvoje nuo pačio ryto dar ,,blankios'', aš greitai apsirengiau ir nusprendžiau ją pasekti. Betanė nusileido laiptais žemyn, pasiėmė iš šaldytuvo pora sumuštinių ir įsidėjo juos į kuprinę. Tuomet taip pat įsidėjo du didelius butelius vandens, užsegė kuprinę ir pasuko link durų. Kai tik ji išėjo ir išgirdau užrakinamų durų garsą, aš nusileidau į pirmą aukštą ir pažiūrėjau pro langą. Betanė sustojo verandoje, tikriausiai norėjo patikrinti ar viską paėmė. Supratusi, kad ji tikrai kažką pamiršo aš nubėgau į svetainę ir pasislėpiau už lovos. Aš stebiu viską iš tos vietos, laukiu kol ji įeis. Betanė įeina į virtuvę, atidaro vieną iš spintelių, kaip tik būtent tą, kurią aš kuo puikiausiai matau iš šio kampo, ir bando kažką surasti viršutinėje spintelės lentynoje. Paskui matau, kaip ji paima iš ten šautuvą ir taip pat įsideda jį į kuprinę.

Po velnių...Kam jai tas sušiktas ginklas, iš kur ji jį gavo? Kas gi tu tokia, po velnių, Betane Silvy??

Galiausiai ji išeina užrakina duris, ir eina link miško. Įsitikinusi, kad ji jau ne prie namo,aš taip pat palieku jį ir pradedu ją sekti. Rytas buvo šaltas, bet gerai buvo tai ,kad tavo žingsnių garsus užgniaužia garsus paukščių rytinis čiulbėjimas. Aš jau bijojau, kad pamečiau ją, bet tuomet ir vėl pamačiau ją. Aš aiškiai mačiau, kaip ji užtikrintai eina man nežinoma kryptimi.

Galiausiai mes kažką priėjome... ir aš negalėjau patikėti savo akimis... Tai buvo tas namelis... tas pats namelis, apie kurį aš visą laiką galvojau būdama čia... Bet kas po galais, ten gyvena? Kokiu tikslu čia atsivilko Betanė?

Aš pasislėpiau už krūmo ir dabar man jau buvo aiškiai matoma, kaip Betanė prieina prie to namelio. Ji pabeldžia į duris lygiai 7 kartus ir laukia kol kas nors atrakins duris. Durys atsidaro, bet tik nuo savęs, kas reiškia, jog aš nematau kas jas atidaro. Ji įeina ten ir durys greitai užsidaro. Nusprendžiu prieiti arčiau namelio, kad galėčiau stebėti juos pro langą. Bandžiau eiti kiek įmanoma tyliau. Man buvo labai baisu, bet aš norėjau sužinoti kas čia vyksta bet kokia kaina!

Aš priėjau prie to medinio namelio ir pažiūrėjau pro langą. Nieko nesimato, bet staiga pamatau, kaip į kambarį įeina Betane, o už jos...už jos...Meri.

Ką...

Širdis atrodo nustojo plakusi. Kūnu perbėgo šiurpas. Betanė...Meri...Ne...ne...ne... kas vyksta? Vestuvės...šūdas...viskas yra apgalvota...velnias! Aš pasilenkiau žemyn, kad jos manęs nepamatytų, bet staiga užmyniau ant šakos, kuri sukėlė tokį garsų trakštelėjimą, kad man reikėjo net nubėgti nuo namelio.

Iš namo išeina Eidanas ir rėkia: ''Maaaam, čia nieko nėra!''

Po to Eidanas įeina atgal į namą.