Paskutinis pranešimas ft. Lucy Hale

2.11

Amanda seka žudiką mišku. Jau tamsu ir pūga nesilpnėja. Ji išgirsta šūvį ir supranta, kad jai reikia grįžti atgal. Ji apsisuka atgal,o kai vėl atsisuka,Amanda mato, kad žudikas dingo.                      Amanda bėga per mišką atgal į mokyklą. Ji mato mėlynas-raudonas švieseles ir pribėga prie Lucy, kurią ruošiasi pernešti ant neštuvų. Ji pradeda verkti, kai pamato mirusią Džiulę ant sniego. Ant raudono, kraujuoto sniego. Policininkai įbėga į mokyklą, kad rastų žudiką, bet Amanda supranta, kad jie ten nieko neras.

-Jums viskas gerai? - klausia Amandos policininkai.

-Aš važiuosiu kartu su ja į ligoninę.

Greitosios pagalbos darbuotojai bėga prie Amandos ir pradeda ją apžiūrinėti ar ji neturi sužeidimų.

***

Kai tik aš prabudau, o tai buvo kitos dienos rytą, aš pamačiau prieš save Amandą ir Meri. Amanda apsiverkė iš džiaugsmo, kai aš atmerkiau akis,o Meri priėjo ir apkabino mane. Vėliau aš išgirdau tai, ką bijojau išgirsti visą šį laiką:

-Už durų stovi Mouri ir jis nori, kad tu jam pasakytum viską, kas įvyko. Kaip suprantu visa tai susiję su Helovynu.

Aš tylėjau apie pusę minutės ir pasakiau ''gerai''. Vėliau aš paprašiau Meri išeiti ir palikti mane su Amanda vienas. Ji sutiko ir išėjo iš palatos.

-Mane apklausė - pasakė Amanda.

-Ką tu jiems pasakei?

-Viską išskyrus vieną...

-Ko nepasakei?

-Aš nepasakiau apie tavo tėčio laišką.

-Ačiū...

-Bet yra dar vienas dalykas...

-Amanda, sakyk.

-Kai aš bėgau paskui vieną iš žudikų, aš supratau, kad jis ėjo žinomo tikslo link, lyg kažkas už miško buvo.

-Amanda nedrįsk ten eiti... Visur tapo per daug pavojinga...

-Aš turiu, aš tai padarysiu dėl mūsų, aš sugebėsiu jį susekti ir tada iškviesiu policiją.

-Amanda, aš nenoriu tavęs prarasti, prašau neik ten...

-Neprarasi. Pažadu. Aš nueisiu ten šiandien ir būtent šiandien  viskas pasibaigs.

Amanda tvirtai paiimė mane už rankos,o vėliau atsistojo ir išėjo. Aš kuo puikiausiai supratau, kad aš negaliu jos sustabdyti. Po to kaip ji išėjo, į palatą įėjo pareigūnas Mouri.

***

Aš pasakiau pareigūnams absoliučiai viską ir jie nuvažiavo patikrinti visas lokacijas, kurias aš jiems išvardinau. Amandos tėvai dabar taip pat žino, kas įvyko su jų nameliu užmiestyje ir Amandos tikrai niekur neišleis iš namų, kaip ir manęs. Aš susiskambinau su ja telefonu:

-Amanda, gal neik ten? Policija viskuo užsiims!

-Tu gi puikiai žinai, kad jie beviltiški ir nieko neras. Mes žinome žymiai daugiau, nei jie. Aš pažadu, iškart paskambinti policijai! Pasikroviau telefoną ir man šiandien niekas nesutrukdys sužinoti tiesą.

Aš jaudinausi dėl jos, bet aš taip pat norėjau sužinoti visą tiesą ir dėl to aš jau buvau pasirengusi važiuoti su ja, bet Meri įeina į mano kambarį kas valandą ir tikrina ar aš nepabėgau.

-Aš jaučiuosi beviltiška...

-Lucy, viskas bus gerai...

- Niekas nebus gerai! Aš radau tą prakeiktą laišką ir netgi nežinau iš kur jis atsiųstas ir negaliu rasti už ko užsikabinti...nors....palauk!

-Kas?

-Aš galiu nuvažiuoti į mamos namą ir pabandyti surasti dar kažką.

-Ką? Tu įsitikinusi? Tave išleis?

-Jeigu aš pasakysiu, kad noriu važiuoti į mamos namą, tai būtinai išleis, aš pabandysiu surasti dar kokios nors informacijos.

-Lucy, šiandien viskas pasibaigs...

Aš padėjau ragelį ir nuėjau pas tetą.

-Meri!

-Kas nutiko, brangioji?

-Galiu nuvažiuoti pas mamą į namą?

-Lucy...

-Tiesiog dabar, tokiu metu, man reikia pabūti su mama vienai. Aš noriu nuvažiuoti ten, prašau...

-Lucy, namą saugo policija ir aš nemanau, kad jie tau leis išvažiuoti.

-Tuomet tu mane nuvežk.

Meri tyli apie 15 sekundžių, tikriausia galvodama ką atsakyti.

-Gerai.

Nėra žodžių, kad apsakyčiau, kaip buvau jai dėkinga šiuo metu.

Mes sėdome į mašiną,kuri buvo garaže ir aš pasislėpiau ant galinės sėdynės. Meri šiek tiek atidarė langą ir pasakė policininkams, kad važiuoja į parduotuvę ir greitai grįš.

***

Amanda išlipo per langą ir vėliau perlipo per tvorą galiniame kieme, nes policinikai taip pat stebi jos namą. Ji pasiimė su savimi kuprinę, kurioje buvo pistoletas, taip pat daugybė daiktų, kad uždengti pistoletą. Amanda įeiną į kaimynų kiemo teritoriją ir tada jau išeina į gatvę.

Po to ji iškviečia taksi ir važiuoja link mokyklos. Pasiekus tikslą, ji eina link miško, kuris yra už mokyklos ir bando prisiminti kelią, kuriuo ji sekė žudiką. Ji pradeda vaikščioti po tuščią mišką ir miestas lėtai apsidengia tamsa. Visur buvo sniegas, bet pūga, ačiū Dievui, netrukdė. Ji tikriausiai jau pagalvojo, kad šiandien ideali diena, kad viską pabaigtų. Amanda dar vis klaidžiojo po mišką, vildamasi, kad ji kažką suras. Ji jau norėjo pasiduoti, kaip staiga ji pamato šviesą. Ji bėga per mišką link tos šviesos ir pribėga namą. Šviesos sklido iš mašinos. Savininkas išlipa iš jos lyg kažką pamiršęs namie. Jis buvo apsirengęs juodai, būtent taip kaip ir tas žmogus, kurį ji vijosi. Ji iškart suprato, kad tai - žudiko namas.

PAPUOLEI...