Amžinai. [Klaroline]

25.

Apsilankymas Naujajame Orleane

Ryte Karolinai be proto skaudėjo sprandą, mat kažkoks atklydėlis užpuolė ją iš užnugario. Klausas buvo įsiutęs ir vietoje išplėšė jam širdį. Tada rūpestingai pagavo merginą ir dabar ji buvo savo kambaryje.

Nestiprus barkštelėjimas, Karolina plačiai atsimerkė ir atsisėdo lovoje. Jos antakiai pakilo, šypsena padidėjo. Klausas sunkiai atidaręs duris, koja pastūmė jas ir laikydamas padėklą nunešė jį, rūpestingai padėjo ant Karolinos kelių. Tada atsisėdo lovos gale ir keletą sekundžių žavėjosi švelniu, rytiniu šviesiaplaukės veidu.

-Už ką man tokia garbė?- ji sukikendama paklausė, paėmė peilį ir šakutę į rankas,- juk niekuo nenusipelniau.

-Norėjau tiesiog nustebinti tave,- vaikino kreiva šypsenėlė papuošė jo veidą,- tik tiek.

-Vakar buvo beprotiška naktis,- sumurmėjo pilna burna mergina,- jaučiausi blogai ten,- kiek nusiskundė ir šakute pakabino kitą vaflio gabalėlį, įsimetė jį burnon ir užgėrė apelsinų sultimis.

-Suprantu... ir atleisk dėl to užpuoliko, maniau, kad namo grįšime tikrai be kliūčių,- vaikinas surimtėjo ir tvirtai pažvelgė į Karoliną.

-Juk aš sveika?- ji vėl padrąsinamai nusišypsojo ir toliau tęsė savo valgymą.

-Važiuokime į Naująjį Orleaną,- staiga Klausas pasiūlė ir nuleido žvilgsnį žemyn,- turiu omenyje,- jis lėtai pasitrynė sprandą,- įvyko tiek daug įvykių, jau ilgai nebendravai su mergaitėm, Riku, Metu,- jis lėtai prakalbo,- galbūt iš tiesų reikėtų viską pamiršti, bent vienai dienai,- jis iškreipė nedidelę šypsenėlę, tačiau ji buvo liūdnoka.

-Tikrai?- linksmiau paklausė mergina. Šis pasiūlimas be proto viliojo. Beto, ji tikrai neatsisakys tokio pasiūlymo,- aš sutinku,- mergina padėjo tuščią padėklą toliau ir pakilo iš patalų.

-Puiku, už valandos išvyksime,- vaikinas nusišypsojo ir atsistojęs nužvelgė Karoliną,- susitiksime apačioje,- pristabdęs prie durų, mestelėjo per petį ir dingo.

-Bent viena gera diena,- tyliai, sau po nosimi sumurmėjo šviesiaplaukė ir nužvelgė save veidrodyje.

Galbūt Karolinai tikrai reikėtų pasijusti laimingesnei, kad ir kaip ji to nenori.

Mergina susirado savo juodą krepšį ir nuėjusi prie savo komodos, kurioje buvo keletas jos rūbų, išsitraukė dvi palaidines, džinsus ir megstinį, dėl visa ko. Gražiai perlenkusi savo mantą sudėjo ją į sportinę tašę ir palengva ją užsegė. Tada atsisuko į rūbus, gražiai padėtus ant lovos. Juodi džinsai greitai atsirado ant merginos kojų, kiek galėdami labiau prigludo prie jų. Tamsi žalia palaidinė buvo laisva, pasiūta iš markizeto. Juodi aukštakulniai, kuriuos Karolina dėvėjo kasdien, jau buvo nešvarūs todėl teko juos nusišveisti.

Klausas, gal už dviejų patalpų, nuo Karolinos kambario smagiai, besišypsodamas savo atvaizdui plovėsi dantis. Jis džiaugėsi, jog galės daugiau laiko praleisti su Karolina. Kadangi jai taip pat reikėjo ištverti tą skausmą, po Klauso sesers netekties. Jie abu labai blogai dėl to jautėsi. Visi Maiklsonai ilgisi Rebekos. Baigęs šepetėliu šveisti savo baltus dantis. Vaikinas šaltu vandeniu sudrėkino veidą, o tada galiausiai užsuko praustuvą ir nusišluostė rankas į rankšluostį. Jis pasiruošęs. Dabar jam liko pasikalbėti su Frėja. Tad nieko nelaukęs jis greitai nužingsniavo iki pirmojo aukšto darbo kambario, kuriame sesuo užsiimimėjo magija.

-Sveika, sese,- vaikinas nesibeldęs įžengė į patalpą ir pakštelėjo Frėjai į skruostą,- kaip tau sekasi su Deimono priklausomybe Taileriui?- Klausas rimtai pasiteiravo ir paėmė peilį nuo netoliese buvusio stalo. Keletą minučių pažaidė su ginklu ir padėjo jį į vietą,- ar pavyko rasti kažką, kas nutrauktų jo užverbavimo ryšį?