Amžinai. [Klaroline]

30.

Naujoji Karolinos sesuo

Akimis po erdvę klaidžiodama Karolina pagaliau pamatė tuos gražius rudus plaukus, su nedideliu tamsiai raudonu atspalviu ir keliomis išsibarsčiusiomis garbanėlėmis, kurios teikė žavesio. Greitai žingsniuodama ji brovėsi pro vampyrų grupeles, kurios lėtai mėgavosi šiltu maistu iš venos.

-Klausai?- mergina ištarė švelniai vaikino vardą,- ką?- ji stabtelėjo. Klausas kaip ir daugelis čia esančių siurbė iš žmogaus gyvybę,- ką darai?- Karolina prilėkė arčiau ir kraujo kvapas jai užgniaužė kvapą. Nesvarbu kiek metų praeis, vistiek bus sunku kovoti su troškuliu.

-Kare?- vaikinas pakėlė akis, tada kiek susijaudinęs patraukė lūpas nuo merginos kaklo, greitai davė jai savo kraujo ir žaizda užgijo,- eik ir pamiršk, kad buvome susitikę,- vaikinas švelniai stumtelėjo merginą ir dabar visą dėmesį sutelkė į Karoliną,- atleisk.

-Viskas gerai, suprantu,- kiek liūdnokai atsiduso šioji,- aš stengiuosi kovoti su tuo,- mergina pasisuko į Klausą ir stabtelėjo, ji bandė įžvelgti bent kropelytę kaltės hibrido veide. Pradžioje ji pamatė sutrikimą, gal truputį pykčio, o tada tai ko laukė, nedidelė kaltė sužibo Klauso akyse.

-Karolina,- grynakraujis vampyrišku greičiu ištiesė rankas prie merginos kaklo ir jį spustelėjo, tada švelniai atleido,- tu be reakcijos ir nusilpusi, maišeliai tau nepadės išgyventi amžiaus ar dviejų, turi save pastiprinti ir kaikuo kitu, turi būti pasiruošusi bet kokiems įvikiams,- nenutraukdamas stipraus akių kontakto vaikinas pačiupo praeinantį jauną vaikiną su dideliais akinukais,- nagi, galbūt dėl to ir negali savęs apginti?- vaikinas perbrauke per vaikino kaklą, pažvelgė į jo akis,- būk ramiai, tau neskaudės,- tada vėl aistringai pažvelgė į skaisčias merginos akis ir padrąsinamai linktelėjo.

-Bet aš bijau,- tankiai alsuodama mergina suvirpėjo nuo nedidelio Klauso apkabinimo per liemenį,- aš galiu nužudyti šį vaikiną.

-Viskas gerai,- Klausas perbraukė per susivėlusius Karolinos plaukus,- tau tereikia susikaupti, pasimaitinti, sustoti ir išgyditi jį, nesijaudink, būsiu šalia,- švelniai šyptelėjo.

Mėlynakė įkvėpė daug deguonės, tada lėtai visą jį išleido, ji pajuto kraują plūstantį paakiais, pajautė ir nedidelį dilgčiojimą dantenose. Karolina lėtai priglaudė lūpas prie vaikino kaklo ir suleisdama savo iltis pradėjo jausti nuostabųjį jausmą. Pirmoji minutė, mergina vis dar maitinosi akiniuotu vyruku, tai jai teikė daug daugiau jėgų nei maišeliai, antroji minutė, nežemiškas malonumas apvertė skrandį keletą kartų.

-Gerai, mieloji, užteks,- sudraudė Klausas matydamas, kad Karolina be proto mėgaujasi, o vaikino gyvybė jos rankose gęsta,- nustok, meile,- kiek griežčiau perspėjo ir Karolina atsitraukė,- pabaik savo darbą,- vaikinas linktelėjo galva į vaikiną ir šioji iškart sudavė jaunuoliui savo kraujo.

-Tu manęs neatsiminsi, neprisiminsi ir kas čia vyko, o dabar eik,- merginos vyzdžiai išsiplėtė. Paveiktas įtaigos vaikinas lėtai apsisuko ir nužengė į minią.

-Šaunuolė,- Klausas šyptelėjo ir nuvalė kraują nuo šviesiaplaukės lūpų,- eime pašokti?- švelniai pasiteiravo, bet gavo tik surauktą Karolinos veido mimiką,- nagi, tai juk vakarėlis! Pasilinksminkime.

Nebekovojusi mergina atsiduso ir pradėjo kartu judėti pagal vidutinio tempo muziką. Abu juokavo, džiaugėsi vienas kito draugija, svarbiausia, nė vienas nenorėjo nuleisti akių nuo kito švytinčio veido, tačiau Karolinai teko tai nutraukti.

-Man reikia įkvėpti gryno oro,-  visiškai apsvaigusi nuo šokių, gėrimų ir kraujo sumurmėjo mergina ir kiek sunkiau apsisukusi ji ieškojo išėjimo.