Amžinai. [Klaroline]

40.

Parklubdytas Karalius

Karolina tyliai sėdėjo, ji negalės pakelti to, kas jos laukė. Silpnomis rankomis mergina apglėbė savo kelius ir graudžiai pravirko. Taileris yra pabaisa. Tylus krebždesys. Pasigirdo durų užrakto spragtelėjimas. Paraudusios, skausmo kamuojamos akys sutiko tą piktą Tailerio žvilgsnį. Vaikinas lėtais žingsniais priėjo prie nusilpusios merginos. Atsitūpęs vaikinas palietė Karolinos ranką, priversdamas ją krūptelėti. Kitoje rankoje jaunasis hibridas laikė stiklinę su krauju.

-Išgerk, tai mano kraujas, noriu būti tikras, jog viskas suveiks,- Taileris ištiesė ranką su stikline merginai. Šviesiaplaukė susigūžė, tarsi bijodama, pačios stiklinės,- gerk,- griežčiau paliepė vaikinas.

Karolina pakėlė savo akis, skruostai buvo ištepti tušu, o kelios plaukų sruogos prilipo prie merginos veido. Ji lėtai paėmė stiklinę ir priglaudė lūpas prie jos krašto, tačiau neatsigėrė. Sukaupusi savo paskutines drąsos atsargas mergina sučiaupė lūpas.

-Aš atsisakysiu žmogiškumo, išvyksiu toli nuo Mistikfolso, tik prašau, nedaryk to,- Karolinos balsas skambėjo tvirtai, nors taip pati mergina nesijautė,- dinkime iš čia, kol dar nevėlu,- sumurmėjo.

-Šį kartą žaisime pagal mano taisykles, tad nekalbėk,- Taileris palenkė galvą ir pačiupęs virvę iš verbenos pilno kibirėlio, šiek tiek suinkšdamas surišo Karolinos kojas,- jis čia bus labai greitai,- Taileris perspėjo,- o dabar šiek tiek apie kitą,- vaikinas iš netoliese esančio stalčiaus ištraukė Baltojo Ąžuolo kuolą su juo buvo nužudyta Rebeka. Karolina šiek tiek nusipurtė ir pasuko galvą į tamsumą už lango.

-Ką ketini daryti?- tyliai sukuždėjo ir Tailerio antakiai pakilo.

-Nežudysiu Klauso, paruošiau jam šiek tiek kitokį planą, tačiau, jei prasitarsi bent žodžiu, apie save, busiu priverstas užbaigti jo gyvenimą.

-Kodėl tu toks šunsnukis?-suurzgė Karolina ir pasivalė akis. Dabar aplink jos akis buvo daug blakstienų tušo.

-O dabar, gerk,- kuolu parodė į Karolinos rankose laikomą stiklinę.

Mergina suvirpėjo ir po kelių įkvėpimų lėtai, su dideliu šleikštuliu išgėrė Tailerio kraują.

-Pagaliau atėjo, mūsų hibridas,- Lokvudų giminės vaikinas pažvelgė per langą, o tuomet pakvietė keletą vaikinų. Du iš jų paėmė Karoliną už žąstų ir laukė tolesnių nurodymų, likusieji išėjo pasitikti Klauso.

Grynakraujis hibridas nė nenumanė, koks sutikimas jo laukė, tad ramiai peržengė Salvatorių mokyklos slenkstį. Tą akimirką į jį buvo paleisti keli medžio kuolai, tuojau pat jo rankos buvo supančiotos grandinėmis su verbena ir kurpele.

-Kas po velnių,- Klausas suurzgė ir apsižvalgė. Tuomet stipriai ėmė draikstytis į visas puses, tačiau prieš jį stovėjusi ragana privertė Klausą suklupti.

Moteris ištiesusi į hibridą ranką garsiai kalbėjo lotynų kalba. Klausas pakėlė galvą ir jo akių vyzdžiai išsiplėtė, tai kas stovėjo prieš jį, negailestingai ir šaltai bėrė žodžius lyg žirnius.

-Estera?- Klauso tylus žodis privertė moterį sustoti.

-Ar mes pažįstami?- ragana susiraukė. Tai grynakraujui buvo stiprus smūgis žemiau juostos. Taileris pasirūpino, jog Estera eitų prieš savo sūnų, ir nepažintų jo. Kaip jo motina grįžo į šį pasaulį, Klausas nenutuokė, juk ji buvo mirusi.

-Klausai!- pasigirdo kandus kito hibrido balsas ir jis paliepė raganai atsitraukti,- turbūt jau susipažinai su mano ragana? O gal geriau reiktų sakyti, su savo mama?- už Tailerio nugaros suvargusi ir nuleidusi akis stovėjo Karolina.

-Turi kai ką kas yra mano,- suurzgė hibridas.

-Tikrai?

Klausas bandė pagauti Karolinos žvligsnį, bet tai buvo neįmanoma. Mergina jautėsi be proto kalta dėl to, kas nutiks šį vakarą, tačiau ji to nenorėjo. Ir gyliai širdyje tikėjosi, jog viskas bus kitaip. Ji prisiekė sau, jeigu šiandieną jiems pavyks išgyventi, ji išvyks su Klausu, toli, kur niekas jų neras, jie bus kartu.

-Paleisk Karoliną,- grynakraujis suurzgė ir tai privertė merginą pakelti akis. Taileris kiek sukrizendamas priėjo arčiau suklupusio Klauso. Aplink stojo trumpa tyla. Taileris sugniaužė dešinės rankos kumščius. Tuomet smarkiai užsimojo ir jo kumštis susidūrė su Klauso skruostu. Tačiau kaip ir bet kokio vampyro, grynakraujo skruostas tuojau pat sugijo.

-Nagi, Niklausai, kovok,- suurzgė Taileris ir tvojo hibridui dar kartą, tuomet dar, ir dar. Taileris šaidžiai juokėsi ir talžė Klauso veidą, nė sekundei nesustodamas.
Galiausiai vaikinas užsimojo dar sykį, tačiau Klausas perplėšęs grandines sugavo Tailerio ranką. Grynakraujis pajuto, kaip jo kraujas cirkuliuoja po akimis. Maiklsono akys staiga pasikeitė į juodai auksines, pasirodė papildomos vilko ir vampyro iltys.

-Darosi vis įdomiau,- Taileris išsišiepė ir išlaisvino savo ranką iš vaikino gniaužtų,- darosi velniškai įdomu,- nusijuokė Taileris ir pasitvarkė savo odinę striukę. Abu hibridai atsistojo į kovinę poziciją. Tuomet sužaibavo akimis. Vos per keletą sekundžių abu vaikinai susirėmė ir nepaliaujamai talžė vienas kitą. 

Lokvudas stipriai stumtelėjo Maiklsoną ir vaikinas keletą metrų skrido tolyn.

Taileris labai patenkintas savimi vaikščiojo pirmyn ir atgal. Šypsena nedingo nuo jo veido, priešingai- ji vis platėjo.

-Nori mano gailesčio?- Taileris pasivalė kraują nuo veido, kuris liko nuo užgijusių žaizdų,- klaupkis,- ramiai tarė,- dabar.

Klauso žvilgsnis nuslydo iki Karolinos, silpnos, apimtos nevilties. Jų akys sudarė kontaktą. Vaikino akys buvo piktos, jo lūpos sučiauptos, o kumščiai sugniaužti.

-Dabar,- pakartojo Taileris. Niklausas piktai nužvelgė jį. Tada lėtai dėliodamas žingsnius jis priėjo prie Lokvudo ir sustojęs ties jo akimis stipriai sukando dantis.

Karolina stebėdama šį Tailerio spektaklį papurtė galvą. Ji žinojo kaip viskas vyks, bet negalėjo jo perspėti.

Klausas sulenkė vieną savo koją, keliu atsiremdamas į žemę, tada sekė kita. Aukštai pakėlęs akis, jis švelgė Taileriui į veidą. Šis tik šypsojosi, negalėdamas patikėti koks galingas jis tapo.

-Matai, Karolina, parklubdžiau patį Karalių,- vaikinas suplojo ir pamojo dviems vyrams, o šie supančiojo Klauso rankas,- kaip apmaudu,- dirbtiniu nusivylimu Taileris papuošė savo veidą ir lėtai priėjęs prie Karolinos stumtelėjo ją į priekį.

-Pradėkime šou,- sumurmėjo vaikinas ir pirštais apglėbė Karolinos kaklą.