Pabudau ryte nuo garsų apačioje. Išslipau iš lovos ir nubėgau laiptais į pačią. Ten buvo Luke, Dylan ir dar kažkoks vaikinas. Jie dėl kažko ginčijosi, todėl manęs nepastebėjo. Luke ir Dylan rėkė viens ant kito, todėl pamaniau nutraukti ginčą.
-Kas nutiko? Ko rėkiate?- jie visi atsisuko į mane ir iškart išsižiojo. Pažiūrėjau į save.
-Upsyyy.- išraudau ir nubėgau į kambarį. Visgi tokios jų reakcijos ir reikėjo tikėtis. Aš prieš juos stovėjau su trumpais šortukais ir sportine liemenėle. Spintoje susiradau timpas ir perdidelį megztinį. Išėjau iš kambario ir sustojau prie laiptų. Man reikia susikaupti ir drąsiai nueiti pas juos. Bet aš negaliu ką tik stovėjau prieš juos pusnuogė. Ne vis tiek reikia eiti. Lėtais žingsniai nutipenau į sveitainę kur jie buvo. Nuleidusi galvą atsisėdau ant sofos. Bijau pakelti akis į juos.
-Čia tavo pirma klaida.-išgirdau Dylan balsą.- tu negali bijoti.- vaikinas pritupė prie manęs ir su ranka pakėlė mano smakrą, kad žiūrėčiau į jį.- tu turi išmokti nieko nebijoti, kitaip tu niekaip nepsiginsi. Nor pripažinsiu tu atrodei labai karštai.- nusišypsojo keistoka šypsena ir atsisėdo šalia. O aš užsidėjau megztinio gobtuvą ir užsidengiau veidą rankomis. Tikriausiai dabar esu tokia raudona, kad net savęs neatpažinčiau. Po maždaug penkių minučių nusiraminau. Atsidengiau veidą ir nusiėmiau gobtuvą. Giliai įkvėpiau ir prabilau.
-Tai kodėl tiek pykotės?
-Jis nori, kad tave saugotu šis..-nutilo ir pažiūrėjo į vaikiną.- vaikas!- suriko Luke.
-Jam septyniolika, tai reiškia, kad ne vaikas. Jis puikiai moka valdyti ginklą. Ir yra patikimas. Beto jiedu eis į vieną klasę. Kitas kurį galiu pasiūlyti yra keturesdešimties metų. Bet jis šaudo klišai. Manau leiskim pasirinkti pačiai Camilai.- baigęs dėstiti Dylan atsisuko į mane ir laukė atsakymo.
-Manau, kad Dylan teisus. Nenoriu apsauginio daug vyresnio. Su juo gali būti sunku bendrauti, ir manau nenoręti manęs lydėti visur. Ir jeigu jis turi šeimą tai jam apsunkintu gyvenimą, nes aš nemėgstu sėdėti namuose. Be to aš manau, kad su šitu vaikinu galėsime būti gerais draugais.- mačiau kaip Dylan nusišypso pergalinga šypsena. O mano broliukas dobiliukas tik susierzino. Nuėjau prie jo ir atsisėdau.
-Ar tau patiktu, kad tave prižiūrėtu kažkos senis? Ne. Todėl tu nepyk. Aš tau pagaminsiu pusričius.- suvėliau jo plaukus ir nuėjau į virtuvę.
-Camila, padarysi vėliau. Dabar einam į rusį. Pažiūrėsim ką judu sugebat.- netikėtai įėjęs į virtuvę pasakė Dylan.
-Klausau bose.- pridėjau ranką prie kaktos kaip kareivis. Jis nusišypsojo ir parodė ženklą, kad sekčiau jį. Prie mūsų atsirado ir tie du. Leidomės laiptais žemyn. Čia buvo labai tamsu. Netrukus įsijungė šviesa. Prieš mus buvo dvejos durys. Dylan atidarė vienas iš jų. Visi suėjome į vidų. Manau, kad čia šaudykla, nes mačiau taikinius ir žinoma daug ginklų.
-Cameron parodyk kaip jiems tek išmokti šaudyti.- pasakė tam vaikinui. Tuo tarpu Dylan visiem davė ausines. Vaikinas atsistojo prieš taikinį ir nieko nelaukęs šovė. Žinoma jis pataikė į vidurį.
-Camila dabar tu.- padavė man pistoletą. Negaliu patikėti aš laikau ginklą. Atsistojau į tą pačią vieta kur stovėjo Cameron lygtais toks jo vardas.
-Suimk ginklą abejom rankom ir ištiesk jas. Rankas turi iškelti maždaug akių lygije. Matai štai šitą.- parodė į kažkokį mažyti iškilimą ant pistoleto.- jis tau padės nusitaikyti. Dabar gali šauti.
YOU ARE READING
THE SECRET
FanfictionTaigi kuriu savo pirmą blyną. Nepykit dėl klaidų kurių manau tikrai bus. Stenksiuosi istoriją parašyti kuo geriau. Ir lauksiu jūsų nuomonių.