Pabudau ryte nuo kvailo žadintuvo. Atlikau visą savo ritinę rutiną. Apsivilkau juodas odines kelnes ir juodą maikę. Nuėjau į virtuvę, ten jau sėdėjo Luke.
-Labas rytas.- pasisveikinau
-Labas.
-Atsiprašau, kad vakar tau teko pakęsti Lu čiauškėjimą.- pasiėmiau obuolį ir pradėjau valgyti.
-Nieko tokio ji visai linksma mergina.- nusišypsojo jis.
-Tik nesakyk, kad ji tau patinka.- pasakiau nustebusi.
-Kodėl ne ji visai miela ir graži.- pasakė Luke.
-Viskas aš išeinu, nebegaliu klausytis. Iki-pasakiau. Dar spejau išgirsti kaip ir jis atsisveikina.
Kaip ir kiekvieną ryta manęs laukė. Tik ne Cameron, o Dylan. Įsėdau į automobilį.
-Labas.-pasisveikinau.
-Labas.
-Kur Cameron?-paklausiau.
-Man reikėjo su tavim pakalbėti tai jį pakeičiau.-pasakė vaikinas.
-Tai kalbėk, aš klausau.
-Pakartosiu tą patį ką ir sakė Cameron. Nesiartink prie Zayn. Man papasakojo, kad tu visą pamoką jį stebėjai kaip ir jis tave. Suprask tas Malik yra blogas. Nuo jo tu nesugebėsi pabėgti, o mes tvęs ištraukti. Viską papasakosiu vakare, o dabar eik į mokyklą. Tik prašau padaryk tai ką tau sakau, nesiartink prie jo. Štai imk pistoletą, jeigu netyčia prireiktu.- nieko nebeatsakiau į Dylan žodžius.
Išlipau iš automobilio ir nuėjau į mokyklą. Keista visur nieko nematyti turbūt jau nuskambėjo skambutis. Nubėgau link dailės kabineto. Pasibeldusi įėjau į vidų.
-Atsiprašau, kad pavėlavau.- greitai sumaliau.
Pradėjau eiti link savo suolo. Staiga sustojau kai pamačiau, kad jame sėdi Zayn. Čia tik pamoma. Man juk nieko nenutiks jeigu sėdėsiu viename suole. Susikaupiau ir tęsiau savo kelione link suolo. Tik atsisėdusi supratau, kad priekyje manęs sėdi Harry, iš dešinės Niall, o iš nugaros Liam ir Louis. O dabar tai jau papuoliau. Kai norėjau kilti buvau staigiai pasodinta atgal.
-Kur skubi Camila?- paklausė Zayn.
-Niekur tiesiog pamaniau, kad gal netrukdysiu jums.- kalbėjau drebančiu balsu.
-Oi ne gražuole, tu mums netrukdai. Atvirkščiai mums patinka, kad tu čia sėdi.- kalbėjo ir glostė mano nugara Louis. Pamačiau, kad mokytoja kažkur išėjo. O dabar tai prisidirbau.
-Camila, manau esi labai protinga. Tai prašau tavęs neprasitark niekam kodėl aš čia. Nenorėčiau tokio gražaus veidelio subjauroti.- Zayn palietė mano skruostą, o aš prisiminiau, kad kuprinėje turiu pistoletą.- O ar tu žinai kodėl aš čia?- paklausė.
-Prisiekiu nežinau.-pasakiau gana ramiai. Prisiminiau ko mokė manęs Dylan.
-Aš čia dėl tavęs gražuole.- jis padėjo ranką man ant šlaunies. Prisiekiu aš jį nudėsiu. Greitai išsitrakiau ginklą atsistojau ir nusitaikiau į jį. Taip pat padarė ir penketukas.- aš tavo gaują išžudysiu lėtai ir skausmingai, o tave pasiliksiu paskutinę.- jis jau buvo priėjęs prie manęs arti ir paskutinius žodžius sušnibždėjo man į ausį. Tuoj pat visas penketukas išėjo pro duris. Greitai paslėpiau pistoletą.
Pasibaigus šiai pamokai paskambinau Dylan ir paprašiau, kad parsiveštų. Važiuojant link gaujos namų viską jam papasakojau. O jis pasakė, kad Zayn yra tos gaujos bosas kurią šiąnakt pulsim. Taip mes to plano laikysiamės. Apie dvyliktą valandą mes stovėjome visi apsiginklavę nuo kojų iki dantu.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Visi sulipome į tris juodus autobusiukus. Nuvykę į kažkokį apleitą fabriką, išlipome ir pasiskirstėme. Mudu su Cameron pasiuntė ant šalia esančio pastato stogo. O dar kelis ant kito pastato stogo. Slapčia užlipome ir atsigulėme ant grindų. Pasidėjome patogiai ginklus. Mes nuo stogo saugosime tuos kurie eis į vidų. Šitas fabrikas turi labai daug langų tai bus nesudėtinga stebėti. Girėjau kaip per raciją duodą komandas kotiems gaujos nariams. Ant automatų užsidėjome duslintuvus. Abu su Cameron nusitaikėme į du apsauginius. Vienu metu nuspaudėme gaidukus ir jie jau guli negyvi.
