THE SECRET

34.

- Camila, pabusk.- tylus balsas šalimais, privertė sujudėti. Atsidususi pasisukau ant kito šono ir toliau sau miegojau. Ranka atsidūrusi ant mano peties, atsuko ant nugaros.- Sakei nori atostogų. Tavo noras bus išpildytas tik tuomet kai tu pabusi.- švelniai ir negarsiai ištarė.

Išgirdusi žodį atostogos, iš gulimos pozicijos atsiradau sėdimoje. Sunkiomis akimis žvalgiausi į šonus, bandydama suvokti kas vyksta. Šalia sėdintis Zayn jau buvo apsirengęs, kas man kėlė nuostabą. Jis atrodė žvalus ir geros nuotaikos.

- Kiek dabar valandų?- paklausiau, pažvelgdama pro langą. Saulė tik ką išlindo iš už horizonto, nudažydama dangų rausva spalva.

- Puse penkių ryto.- po savo žodžių nusišypsojo miela šypsenėle. Dėl tokio vaizdo negaliu pykti, nors tokiu metu turėčiau miegoti. Bet, ta šypsena mane varo iš proto.

- Ir ką mes taip anksti veiskim?- krisdama atgal ant pagalvės, paklausiau. Zayn akys blizgėjo kaip niekada nuostabiai. Jei ant veido nebūtų jokių smurto žymių, sakyčiau, kad jis modelis. Nejučia nusijuokiau nuo savo minčių.

- Žinai, ta tavo šypsenėlė atrodė truputi creepy.- jo veide susiformavo keista išraiška.- O anksti keliamės, nes mes tuoj važiuosim atostogauti, taip kaip tu norėjai.- paėmęs mano ranką švelniai pabučiavo. Mano skruostai nusidažė rausvai, toks jo veiksmas verčia mane kaisti.

- Gerai, tuomet aš einu persirengti ir pasiimti man reikiamų daiktų.- ištraukusi ranką, iššokau iš lovos ir nubėgau į vonios kambarį.

Nusipraususi, persirengiau į patogius rūbus, tai yra mėlyni džinsai, balti marškinėliai ir ant viršaus pilkas džemperis. Susišukavusi surišau plaukus į uodegą. Pasiėmusi nedidelę dėžutę, susidėjau higienos reikmenis. Atostogų metu jų tikrai prireiks. Nusinešusi viską į kambarį, išsitraukiau lagaminą, kurį prikroviau rūbais. Kelis kartus apėjau kambarį, tikrindama ar tikrai viską įsidėjau. Tuo tarpu Zayn gulėjo ant lovos ir stebėjo kiekvieną mano veiksmą. Tiesa pasakius tai mane trikdo.

- Gal jau susirinkai tuos savo skudurus? Ir gal jau galime važiuoti?- nepatenkintas Zayn raitėsi ant lovos.

- Visų pirma, tai ne skudurai, o mano rūbai, o antra mes jau galime važiuoti.- paėmusi lagaminą nuo žemės, norėjau jį neštis, bet jis buvo atimtas iš manęs. Kažkas nori pasirodyti tikru džentelmenu.

Tyliai išėję iš namų, susidėjome daiktus į automobilį ir netrukus išvažiavome. Nežinau kokiu būdu ir kaip išvis įmanoma, bet Zayn užsakė mums privatų lėktuvą, kuriuo mes vyksime į Tenerife. Kelionės metu iki lėktuvo, Zayn klausinėjo keistų klausimų. Jie atrodė tokie beprasmiai, bet tuo pačiu ir labai keisti. Manau normalus žmogus, neužduotų klausimo, tokio kaip ,, Ar įmano vaikščioti ant vandens?". Man gyvenime nebuvo kilęs toks klausimas. Ir taip logiška, kad neįmanoma. Nebent fantastiniuose filmuose. Zayn kažkoks keistas šiandien. Turiu įtarimą, kad jis kažką slepia ir kaip visada mano smalsumas mane žudo.

Atvykus, prie pakilimo tako su visais savo daiktais į lipome į mūsų lėktuvą, kur jau laukė pilotas. Patogiai įsitaisę, pasijungėme filmą, kadangi nusimato ilga kelionė. Reiks perskristi per visą Atlanto vandenyną. Bežiūrėdama pajutau, kad mano mintys vis nuklysta. Nors šiandien turėčiau būti geros nuotaikos ir kupina energijos, mane slegia prisiminimai. Kiek daug patyrėme per tokį trumpą laiką. Ir kaip staiga viskas prasidėjo. Vos tik tėvai paliko mus atsirado tokių problemų, apie kurias nemaniau kažkada susidursianti. Šiandien esame tuo kuo esame, rytoj viskas gali pasikeisti. Aš turiu omenyje, kad mafija knisa visa gyvenimą. Jei nebūčiau čia pasirodžiusi turbūt nebūčiau turėjusi tokių pavojų. Bet kitu atveju, nebūčiau tiek daug išmokusi ir nebūčiau sutikusi tokių nuostabių žmonių. Pavyzdžiui Zayn. Pradžioje jis man buvo siaubūnas. Maniau, kad jis nori mano mirties ar kažko panašaus. Bet kur visa tai nuėjo? Mes dabar esame kartu. Jei man kas nors tada būtų pasakęs, kad mano vaikinas bus pats Zayn Malik, būčiau sakiusi, kad tai neįmanoma ir kad tik idiotai taip gali manyti. Ką matau šiandien jame? Kažkokius keistus slapukavimus. Nusišneka kaip penkiametis vaikas. Įtartina...