Mane ryte anksti pažadino. Beveik virsdana nulipau laiptais. Ten jau buvo nemažai žmonių. Margot pasodino mane į kėdę. Man kažką darė su plaukai. Kirpėjai nurodinėjo Margot. Aš nesipriešinau žinau, kad man gali pasibaigti blogai. Maždaug keturias valndas man tvarkė plaukus. Atsistojau ir nuėjau prie veidrodžio. Kaip pamačiau save vos nenuvirtau mano plaukai buvo... rožiniai.
Mane pasodino atgal į kėdę. Tada darė makiažą. Kai pabaigė pradėjo dažyti nagus. Aš išeisiu iš proto. Pati savęs nepažystu. Bet kaip sakė Margot tai dar ne pabaiga. Po visų tų špakliavimosi ji davė drabužius ir išvažiavom į prekybos centrą. Prisiporkom labai daug rubų. Aš jau savo kojų nebepavelku. Kaip ir buvo minėta didžiają dalį rubų sudarė suknelės. Bet ta pamišėlė Margot pasakė, kad tai dar ne viskas. Ji mane nusivežė kažkur, nežinia kur. Tik išlipau iš automobilio vos širdies smūgio negavau. Pasirodo čia yra tatto salonas. Ir jas darys man. Tik įėjome į vidų mus iškart pasitiko jauna mergina. Margot jai kažką pasakė ir mane išsivedė į kažkokį kambarį. Gerai, bent tai, kad leis pačiai išsirinkti. Niekada nenorėjau tatto, bet dabar mane verčia. Aš nekenčiu savo gyvenimo. Tame salone išbuvome labai ilgai. Mano smegenys jau baigia atsijunkti. Aš pervargau, dar niekada gyvenime nesu tiek daug vaikščiojusi. Kai jau viską baigėme įsėdom į automobilį. Pirmą katrą džiaugiausi išgirdusi žodį „baigta”. Margot visą kelią kalbėjo nesustodama, o aš tik linkčiojau. Bet staiga ji garsiai užrėkė.
-Net nemėgink užmikti!! Pirmiausia tavo pasikeitimus turi įvertinti vaikinai.- nusišypsojo.
-Man jų nuomonė nerūpi ir išvis jie man niekas.- išlemenau.
Toliau važiavome tyloje. Mačiau kaip ji norėjo kažką man paaiškinti. Kad ir kiek mane įtikinės tas penketukas man niekad gyvenime nieko nereikš. Šiandien turėjau daug progų pabėgti, bet aš nerizikavau savo tikrų draugų givybe. Klausau visų nurodymu lyg kokia tarnaitė. Bet kame esmė, kad net tarnai turi daug daugiau laisvės.
-Nagi parodyk kokia tatto išsirinkai.- suspigo mergina.
Aš atsargiai nulupau apsauginį popierėlį.
-Puiku! O dabar eik apsivilk kurią nors suknelę ir aukštakulnius. Ateisi į svetainę pasirodyti vaikinams.- ir kažkur nubėgo.
Nuėjau į savo kambarį. Pradėjau raustis po daiktus. Suradau suknelę kuri man ištiesų patinka.
Tikiuosi man ilgai nereiks čia būti. Nekenčiu, kai turiu klausytis kaip man nurodinėja. Pastebėjau, kad paskutiniu metu labai dažnai vartoju žodį „nekenčiu”. Viską apsivilkusi ėjau link svetainės. Tik įžengiau pro duris visi atsisuko į mane. Nuskenavo mane nuo galvos iki kojų. Jaučiausi labai nejaukiai. Vis dėl to mane nužiūrėjo penki vaikinai.
-Ar čia tikrai Camila?-paklausė Niall. Aš tik nusivaipiau.
-Taip čia tikrai ji. Niekas taip nemoka vaipytis.- nusijuokė Liam.
Maždaug dvi valandas kalbėjom kažkokias nesamones. Tiksliau jie kalbėjo, aš klausiausi.
-Camila, tave žemė kviečia.- pasakė Margot.- aš tavęs klasiau kodėl atvykai į LA?.- išgirdusi tą klausimą mano veidas suakmenėjo. Nežinau kodėl, bet šitoje aplinkoje aš nesitvardau. Ir vėl pasirodė ašara išdavikė.
-Aš...mano... tė... tėvai...žuvo.- sumikčiojau.
-Atleik nežinojau.- ji atėjau ir apsikabino mane. Jau seniai manęs niekas nebuvo apkabinęs.
-Aš turiu prašymą.- pasakiau.
-Mes tavęs klausom.- lasakė Harry.
-Noriu, kad sužinotumėte ar Cameron ir Dylan liko gyvi. Jeigu sužinosite viską apie juos aš daugiau jums nesipriešinsiu.
YOU ARE READING
THE SECRET
FanfictionTaigi kuriu savo pirmą blyną. Nepykit dėl klaidų kurių manau tikrai bus. Stenksiuosi istoriją parašyti kuo geriau. Ir lauksiu jūsų nuomonių.