Susirinkę ryte prie stalo, aptarėme visus planus. Sužinojau, kad Louis ir Niall yra labai taiklūs snaiperiai, Harry puikus ir stiprus užnugaris, o Liam gerai nusimano kompiuteriuose. Visi likę eisim į tą milžinišką sandėlį. Mes turim turėti labai daug ginklų prie savęs, kadangi priešų bus daugiau. Jau kelias dienas man iš galvos neišeina tai, kad mano draugės ir Luke ten eis. Jeigu jiems kas nors atsitiks niekada sau už tai neatleisiu. Aš sėdžiu nuo visų atokiau. Daugiau nebenoriu nieko girdėti. Laikas slenka labai greitai. Atrodo ką tik atvykome, o jau už kelių valandų iš čia išvažiuosime. Pajutau ranką sau ant peties pažvelgiau ir sutikau liūdnas Emos akis. Ji mane apkabino, taip sėdėjome gan ilgą laiką.
-Merginos, jau laikas ruoštis.- priėjęs prie mūsų pasakė Dylan. Mes tik pritariamai palinksėjom.
Grįžusi į kambarį atsidariau lagaminą su ginklais. Peržvelgiau ar viskas yra ko man reikia. Iš kito lagamino šsitraukiau storas odines kelnias, juodą aptemtą bliuską ir neperšaunamą liemenę. Viską apsivilkusi užsidėjau juodus batus. Priėjusi prie ginglų pradėjau po vieną kaišioti sau po drabužiais. Už nugaros užsidėjau automatą. Išgirdau kaip durys prasiveria ir artėja žingsniai. Atsisukau ir pastebėjau stovintį Zayn ir kažką laikantį rankose.
-Imk šituos peilius, tau jų prireiks.- padavė man tuos peilius.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
-Sėkmės, Camila.- pasakė ir apsisuko eiti.
-Tau taip pat Zayn.- tyliai pasakiau, bet jis išgirdo ir išėjo.
Tuos peilius susikišau į batus ir du už juosmens. Viskas aš jau susiruošiau. Atsistojau prieš veidrodį, atrodau kaip meška. Tikiuosi viskas bus gerai. Mano rankos jau dreba. Paskutiniu laiku aš tikrai nesu drąsi ir vėl pradedu bijoti.
-Camila!- kažkas užrėkė norėdamas mane pakviesti.
Nuėjau pas juos. Ką galiu pasakyti Samuelį puls meškų gaują. Visi tiek apsigiklavę.
-Jau važiuosim. Kol iki ten nuvyksim saulė jau bus nusileidusi.- paaiškino Luke.
Nieko neatsakiusi patraukiau link laukinių durų. Išėjusi į lauką ir atsisėdau į juodą autobusiuką. Netrukus taip padarė ir visi kiti. Kai važiavome pastebėjau, kad visi taip pat labai nerimauja. Žiūrėjau pro langą, saulė po truputį leidosi žemyn. Nežinau kiek laiko jau važiuojame, bet nujaučiu, kad esame visai netoli. Tik sustojo autobusiukas kažkokiame miške, mano širdis pradėjo trankytis kaip pasiutusi. Kiek žinau mes išsiskirstėme į dvi komandas vienai vadovauja Zayn o kitai Dylan. Aš esu Zayn komandoje, nes jis nepasitiki Cameron.
Tyliai pradėjome judėti mišku. Priartėję prie sandėlio, sustojome. Zayn dar kartą viską paaiškino. Bet jo drąsinimai nė kiek nepadeda, kadangi jo balse girdisi nerimas. Dylan su savo komanda buvo nuėję į kitą pusę. Pastebėjau kad ant Harry nugaros yra lazeriukas. Nieko nelaukusi aš jį pastumiau. Užkart ir pasigirdo šūvis, laimei nieko nekliudė. Harry stebėjo sutrikęs.
-Am... ačiū?- nuskambėjo lyg klausimas.
Visi pradėjome žingsniuoti link įėjimo. Šalia mūsų krito negyvas vyras. Atsisukau ir pažiūrėjau pro langą. Medžiuose buvo Louis ir Niall. Aiškiai matosi, kad visi vyrai yra pasimetę jeigu jie nepastebėjo visai šalia esančio priešo.
