*po mėnesio*
Jau susitaikiau su ta mintimi, kad gyvenu čia. Jie man papasakojo, apie mano gaują. Nudžiugau išgirdusi, kad Cameron ir Dylan gyvi. Žuvo tik keli kurių aš nepažinojau. Bet yra ir bloga žinia, bent jau aš taip manau. Prie gaujos prisijungė Ema ir Lucky. Kaip supratau jie bando mane rasti. Bet jie net nenutuokia, kad mes einame į tą pačią mokyklą. Margot kiekvieną dieną man daro makiažą. Todėl manęs niekas neatpažysta. Su penketuku labai daug sužinojome apie airijos bosą Samuelį. Jis yra žiaurus žudikas. Iš pradžių aukas kankina, o po to lėtai nužudo. Tikslios jo vietos nežinome, tik kuriame miške jis yra. Zayn pasiuntė savo kelis žmones, kad surastų tikslią vietą ir kaip nors gautų pastato išplanavimą. Kiek žinau visą informaciją turėtume sužiniti šį vakara. Su vaikinais pradėjau visai normaliai sutarti. Netikėjau, kad jie gali būti draugiški. Kaip jie ir sakė busiu gera aš, bus geri ir jie. Šiandien paskutinė diena mokykloje. Susitarėme, kad mane namo parveš kažkoks apsauginis.
Dabar vaikštau po mokyklą. Nenoriu klausytis tų paistalų kuriuos kalba mokytojai. Staiga kažkas mane prispaudė prie sienos ir uždėjo šlapią skudurėlį. Jutau kaip jėgos mane apleidžia. Ir štai tamsa.Sunkai pramerkiu akis. Virš mano galvos blanki šviesa. Priekyje nedidelis senas medinis stalas. Ant jo nenustoja skambėti telefonas. Pati esu pririšta prie kėdės. Ir vėl uždėti antrankiai. Koks idijotas juos uždėjo, juk aš moku iš jų išsilaisvinti. Tik atsitojau, atėjo kažkoks vyras. Jis mane paguldė ant žemės. Bandė nuplėsti mano suknelę, bet aš iš visų jėgų priešinausi. Mano abi rankas prispaudė ir pradėjo bučiuoti mano kaklą. Buvo tikrai labai šlykštu. Ir vėl pradėjau verkti. Jo viena ranka keliavo mano kūnu. Sukaupiau visas jėgas. Ir aš jam įkandau į ranką. Jis atsisėdo ant mano liemens,tada iš visų jėgų trenkiau į snukį. Jis nukrito. Aš atsistojau ir spyriau jam į tarkojį. Čiupau nuo stalo telefoną ir išbėgau pro čia esančias duris. Tada atidariau dar vienas duris ir atsiduriau lauke. Aš buvau kažkokiame parke. Prie apleisto nedidelio pastato. Pasileidau bėgti į priekį. Greitai telefone atradau apsauginio numerį ir pasakambinau jam. Paaiškinusi kur esu.
Įvažiavę į kiemą išlipau iš automobilio. Lėtais žingsniais artėjau link įėjimo. Rankomis buvau apglėbusi save. Ašaros vis dar bėgo. Pradariau duris. Pamačiau, kad visi vaikščiojo po kambarį lyg pamišę. Pamatę mane jie sustingo. Aš kritau ant savo kelių. Nebeturiu daugiau jėgų. Visi supuolė prie manęs ir atsiklaulė.-Camila kas tau nutiko?- pirma paklausė Margot.
-Mane pagrobė, ir bandė... išprievartauti.- sukukčiojau.
-Kas?- paklausė Liam.
-Kaip jis atrodė?- paklausė Zayn.
Viską jiem papasakojau. Stebėjau kiekvieno reakciją. Margot verkė, kartu su manimi, Niall ir Louis įdėmiai klausė, Liam paskendo savo mintyse, o Zayn spaudė kumščius. Netrukus Zayn išlėkė pro duris. Likusieji vaikinai išėjo į darbo kambarį, o Margot turėjo kažkokį susitikimą. Šatai ir vėl aš viena.
Kaip pasiilgau savo broliuko. Kai vakarus leisdavome prie televizoriaus valgydami saldumynus. Arba vienas kitą kutendavome. Tie mafijos reikalai mums netrukdė. Iki tol kol mane pagrobė. Ši aplinka padaro mane silpną. Man daugiau nieko neliko, kaip tik verkti. Pajutau kaip mane kažkas apkabina. Pasižiūrėjau ir tai buvo Niall. Su juo aš sutariu geriausiai. Apsikabinau jį taip pat. Tik pradėjau snausti išgirdau smarkų durų trenksmą. Atsitraukiau nuo Niall. Laiptais į viršų lipo Zayn.-Eik pas jį.

YOU ARE READING
THE SECRET
FanfictionTaigi kuriu savo pirmą blyną. Nepykit dėl klaidų kurių manau tikrai bus. Stenksiuosi istoriją parašyti kuo geriau. Ir lauksiu jūsų nuomonių.