Stebėjome saviškius įėjusius viduje. Pasižiūrėjau į kitą pastatą kur turėjo buti dar keli nariai ant stogo. Bet jie labai keistai gulėjo. Ginklai pasvirę, o patys net nejudėjo. Netrukus išgirdau skausmo aimaną. Atsisukau į Cameron. Jį kažkas pašovė.
-Bėk, Camila!! Bėk ir perspėk likusius!- sukomandavo man.
Norėjau padėti, bet jis neleido. Greitai nulipau nuo pastato. Bėgau link fabriko, neatsisukdama atgal. Įšokau per išdauštą langą. Išsitraukiau du pistoletus desert eagle 50 EA. Tyliais žingsniais ėjau pirmyn. Man atrodo čia vyksta tylusis karas. Čia gulėjo daug lavonų. Atidariau pirmasias duris. Ten nieko nebuvo. Toliau ėjau siauru koriduriu. Atidariau dar vienas duris ir įėjau į vidų. Staiga durys užsidarė. Atsisukau į tą pusę. Ten stovėjo kažkokie du vyrai su kaukėmis. Jie pripuolė prie manęs. Staigiai išmušė ginklus. Užlaužė rankas. Prie mano veido prispaudė skuduriuką su chloroformu. Stengiausi neikvėpti, bet nepavyko. Jutau kaip mano jėgos blėsta. Akys pradėjo merktis ir atsijungiau.
Lėtai pramerkiau akis. Aplink tamsu. Bandžiau pajudėti, bet nepavyko. Ant mano rankų buvo uždėti antrankiai. Kojos surištos, taip pat ir per liemenį, burna buvo užklijuota lipnia juosta. Gerai, kad moku išsilaisvinti iš tų prakeiktų antrankių. Atsukau varštelius. Visiškai išsilaisvinusi apgraibomis pradėjau ieškoti durų. Taip, jas man pavyko rasti, bet jos buvo užrakintos. Pasiėmiau tą kėde ir pasidėjau prie durų, atsitupiau šalia. Po kokios valandos išgirdau kaip rakinamos durįs. Tik pro jas įėjo kažkos žmogus iš visų jėgu trenkiau su kėde per galvą. Jis užkart krito ant žemės, nežinau ar prarado samone ar ne. Išbėgau į siaurą koridorį. Jis vedė link laiptų. Pakilaus jais ir atsidariau duris. Atsidūriau namo kieme. Kuris buvo aptveras aukšta tvora.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Tik pradėjau bėgti link vartų įsijungė signalizacija. Iš namo išbėgo trys vyrai. Jie pradėjo mane vytis. Nežinojau kur dėtis. Pamačiau ant žemės gulinti metalinį strypą. Čiupau jį ir atsisukau į vyrus. Jie visi sustojo. Silpan šviesa apšvietė jų veidus. Tai buvo Louis, Niall ir Harry.
-Nagi padėk tą strypą ir pasiduok geruoju. O jei ne tai tau baiksis labai blogai.-pasakė Harry ir išsitraukė pistoletą.
-Geriau jau nušauk mane, negu aš jums pasiduosu.-pasakiau per sukastus dantis. Pajaučiau kaip prie mano nugaros buvo priremtas pistoletas.
-Padėk tą strypą ir eime su mumis.-išgirdau tylų balsa sau už nugaros. Mečiau tą strypą į šoną.- gera mergaitė. O dabr einame į vidų.
Jis vis dar laikė pistoletą man prie nugaros. Ėjau link namo durų. Pro jas pirmiau įėjo tie trys. Įėjusi atsivėre gražus vaizdas.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
-Per daug nesigrožėk.- pasakė Liam.
Visa ketviriukė jau stovėjo prieš mane. Tai reiškia, kad man už nugaros stovi Zayn.
-Kodėl jūs mane čia laikot? Kam aš jums reikalinga?-paklausiai.
-Tu mums padėsi užpulti airijos bossą. Jūs puikiai sugalvojote kaip mus užpulti, bet nepavyko. Todėl dabar tu sugalvosi kaip užpulti tą prakeiktą bossa. Ir beje jeigu tu elgsiesi gražei, tai taip pat ir mes su tavimi.- paaiškino Zayn
-Jeigu viskas pavyks tai jūs mane paleisit?- susidomėjau.
