THE SECRET

25.

Po ilgos nakties, pagaliau atėjo rytas. Šiandien Zayn vešimės namo. Dabar daktaras apžiūri jį ir ruošia išrašymo dokumentus. Laukiamajame esame tik Liam ir Harry. Visi kiti išvažiavo. Tik ne į viešbutį, o atgal į Los Angeles. Mes turime bilietus rytojui.
Prasivėrė palatos durys ir pro jas išėjo daktaras.

- Jo žaizda labai gražiai gyja, viskas su juo gerai, tad jau galite vykti namo.- su šypsena veide pasakė.

Mes jam palinksėję sujudėjome į vidų. Zayn jau sėdėjo apsirengęs. Apsižvelgęs ar viską susirinko pradėjo eiti link durų. Tylėdami ėjome link ligoninės išėjimo. O po link mašinos. Visi susėdom ir pradėjom važiuoti į viešbutį. Nei vienas nepratarėm nė žodžio. Stebėjau pro langą skriejančius vaizdus. Tas viešbutis kuriame buvome apsistoję yra gan toli. Tai nusimato labai nuobodi kelionė. Pajutau, kaip pradėjo merkis mano akys. Netrukus užmigau.
Mane pradėjo šiek tiek purtyti. Nesupratau kas vyksta. Atsimerkiau ir sutikau žalias akis. Mane nešė Harry, tik neaišku kur.

-Am... kur mes?-kimiu balsu paklausiau.

-O sveikute, mes esame viešbutyje ir daba tave nešu į kambarį.- nusišypsojo parodydama duobutes skruostuose.

-Nuleisk mane ant žemės galiu pati paeiti.- jis mane nuleido ir aš sekiau paskui jį.

-O kur Liam su Zayn?- apsižvalgiusi pastebėjau, kad jų čia nėra.

-Liam vaistinėje perka tvarsčius, o Zayn jau kambaryje.- paaiškino ir pradarė duris.

Įėjusi į vidų pamačiau Zayn sėdinti prie kompo.

-Sėkmės, Camila.- išsišiepęs pasakė Harry ir uždarė duris.

Okey. Kaip supratau šis kambarys mums abiem. Kažkaip man darosi nejauku. Nes šiame kambaryje tik aš ir Zayn. Manau teks prie to priprasti.

-O jau sugrįžai.- nuskambėjo jo švelnus balsas.

-Taip. Am... ar seniai čia atvykome?- nedrąsiai paklausiau atsisėsdama ant sofos.

-Maždaug prieš pusvalandį. Kol viską išsiaiškino ir praėjo tas laikas.- užversdamas kompiuterį pasakė.

-Aišku.

-Camila, aš ka tik kai ką sužinojau ir tai mums ne į naudą. Samuelis turėjo sūnų ir jis yra įsiutęs dėl to, kad mes nužudėm tą prakeiktą Samuelį. Mūsų gaujos turi pasiruošti atremti puolimą.-bandė kalbėti kuo ramiau.

-Aš jį nužudžiau, todėl jis ateina manęs.- su liūdesiu pasakiau ir pažiūrėjau jam į akis.

-Aš padarysiu viską, kad tik tu liktum saugi.- suėmė mano pečius ir atsuko į save.

-O jeigu tau nepavyks.- mano akyse pradėjo kauptis ašaros.

-Nesakyk taip, viskas bus gerai mes susidorosim ir su juo. Kartu mes galim viską.- stipriai mane apkabino aš jį taip pat apsikabinau.

-Atnešiau tvarsčius.- pro duris įėjo Liam.- ar viskas gerai?- paklausė priėjęs arčiau.

-Liam viskas gerai, aš susitvarkysiu.- pasakė Zayn. Ir netrukus išgirdau kaip užsidaro durys.

-Patikėk manim, mažute, viskas bus gerai.- pakėlė mano smakrą, kad žiūrėčiau jam į akis.

Zayn pradėjo mažinti atstumą tarp mūsų. Pajutau jo karštą kvėpavimą prie savo lūpų. Jo žvilgsni nuo mano akių nukrypo link lūpų. Netrukus pajutau jas ant savųjų. Zayn lūpos judėjo lėtai. Vaikino ranka nuslydo man ant liemens, o kita glostė mano skruostą. Jis lyžtelėjo mano lūpą prašydamas įėjimo. Aš jį jam suteikiau. Mūsų liežuviai kovo dėl vietos burnoje. Pritrūkus oro atsitraukėm. Bet Zayn priartėjo prie kaklo ir pradėjo leistis žemyn palikdamas šlapius bučinius. stipriai užmerkiau akis iš malonumo. Jo bučiniai mane svaigina. Priverčia pamiršti apie viską ir su lig kiekviena minute suprantu, kad aš jį myliu. Ir taip pat supratau, kad jam kažkokią trauką jaučiau nuo tada kai jį pamačiau. Zayn pabučiavo man į lūpas ir atsitraukė palikdamas vos centimetro tarpą.

-Nes aš tave myliu.