THE SECRET

27.

Zayn pov.

Pasodinęs Camila ant sofos paskambinau Margot, kad atvažiuotų pabūti su Camila. Ji nebeverkia, bet vis dar dreba. Nenoriu palikti jos vienos, kol mes bandysi kažką išsiaiškinti, kur Luke. Laikydamas savo ranką ant merginos peties žvalgiausi aplink, tikėdamasis surasti kokią nors užuomena.

Vos tik atvažiavo Margot parodžiau jai kur sėdi Camila, o mes su vaikinais pradėjom vaikščioti po visą namą. Kambarys po kambario ir vis nieko. Kažkas puikiai pasidarbavo ir nepaliko nieko kas keltų įtarimą. Žinau, kad tai skaudina Camila, bet aš net nežinau ką daryti. Neįsivaizduoju, kaip surasti Luke. Bijau pripažinti, bet jaučiu, kad galiu pralaimėti tam kas bando mane sutriuškinti per artimus žmones.

Abiem rankom susisėmiau už galvos ir atsirėmiau į sieną. Man skauda lygiai taip pat kaip Camilai, negaliu matyti jos kenčiančios, tai mane gniuždo. Pajutęs ranką ant peties atsisukau į jos savininką. Prieš mane stovėjo rimtu veidu Harry.

- Kiek žinau čia yra vaizdo kameros, tai gi mes galime pažiūrėti įrašus.- parodė žvilgsniu, kad jį sekčiau.

Nuėję į darbo kambarį, pažiūrėjau į Liam kuris sėdėjo prie kompiuterio ir į kažką atidžiai žiūrėjo. Man pasidarė įdomu, todėl priėjau prie jo ir pažiūrėjau į ekraną. Liam atsuko vaizdą atgal, ties tuo kai Luke atidaro duris ir prieš jį atsistoja vyras su gobtuvu. Akivaizdžiai matėsi, kad vyrai susipyko ir Luke norėjo jį išvaryti, bet tada kilo muštynės. Jiedu besimušdami sudaužė daug daiktų, bet nepažįstamasis buvo gudresnis ir trenkė Luke su vaza per galvą, jis užkart atsijungė. Atsistojęs vyras kiek pastovėjo ir pakėlė galvą parodydamas veidą ir bjaurią šypseną.

- Šunsnukis!- neatlaikęs sušaukiau. Nesitikėjau jo čia pamatyti, maniau, kad jis šioje šalyje daugiau niekada nepasirodys.

- Kaip?- sutrikęs paklausiau.

- Nežinau, bet nujaučiu, kad turim kur kas rimtesnių problemų negu mes manėme. Be to pas jį yra Luke.- pasakė faktą, kuris ir taip aiškus. Kaip aš turėsiu pasakyti viską Camilai.

- Mes turim sustiprinti apsauga ir Camila negali niekur išeiti viena. Ir... ir... aš nežinau ką daryti.- atsidusau jausdamas stiprų pralaimėjimą.

- Turime surinkti abiejų gaujų narius ir viską aptarti, o dabar reikia parsivežti Camila pas mus į namus.- atsistojęs pasakė Liam. Lengva jam kalbėti, kai nėra susidūręs su tuo padugne. Kad jis skradžiai į žemę prasmektų.

Camila pov.

Aš tikiuosi, kad vaikinams greit pavyks surasti Luke. O jei ne nenustosiu savęs kaltinti. Bijau prarasti paskutinį likusį savo šeimos narį. Aš visą tą laiką nujaučiau, kad kažkas nutiks, kad bus per vėlu kažkam padėti ar išgelbėti.

- Aš dėl visko kalta.- stipriai užmerkiau akis ir leidau nuriedėti ašarai.

- Tu nekalta, viskas bus gerai, vaikinai suras jį ir vėl viskas grįš į senas vėžias.- pasakė glostydama mano nugarą. Ji visą tą laiką bando mane nuraminti, bet tai beprasmiška.

Pamačiusi nulipančius vaikinus, pakilau iš vietos ir pažiūrėjau į juos su viltimi. Bet jie tik palingavo galvą. Tarp jų nemačiau Zayn. Ir tai pasirodė keista, nes jis pasiliko vienas.

- O kur...- nebaigiau pasakyti, nes buvau nutraukta.

- Jis tuoj ateis.- pasakęs Liam išėjo į lauką. Jie visi kažkokie keisti. Ir man tai neduoda ramybės.

Pamačiau lipantį laiptais Zayn, norėjau paklausti jo ar bent kažką išsiaiškino, bet pamačiusi jo išbalusį veidą nekilo noras ištarti nė žodžio. Jis labai apie kažką galvojo, net nepastebėjo manęs stovinčios šalia. praėjo pro mane, kaip pro nematomą. Priėjusi Margot pradėjo mane vestis laukan. Nesupratingu žvilgsniu pažiūrėjau į visus. Aš visiškai pasimetusi ir išsigandusi.

- Tu būsi pas mūsų namuose tol kol surasim tavo brolį.- šaltai pasakė Harry ir įsėdo į Margot automobilį. Šalia pastebėjau ir Zayn automobilį. Margot, Niall, Louis ir Liam sulipo į automobilį ir išvažiavo palikdami mus su Zayn vienus. 

- Važiuojam.- tyliai ištarė ir nuėjo prie savo automobilio. Jis per daug tylus ir susimąstęs. Tai mane varo į neviltį. 

Automobilyje tarp mūsų tvyrojo mirtina tyla. Abu nieko nepasakėm, tik skendėjom savose mintyse. Mane šiek tiek skaudina, kad jis nieko man nesako, bet tai jo sprendimas. Gal jis mane saugo nuo žiaurios tiesos. Nors man būtina viską žinoti apie Luke.

- Kodėl nieko nesakai?- tyliai paklausiau, pažiūrėdama į jį.

- Nes aš nesuvokiu kas vyksta.- nusivildamas savimi pasakė. Nenuleisdamas akių nuo kelio stipriai gniaužė vairą parodydamas nerimą.

- Bet tu kažką žinai ir man nesakai.- vėl nuriedėjo ašara.

- Aš viską paaiškinsiu per gaujų susirinkimą. O dabar negalvok apie tai.- uždėjo savo ranką ant manosios ir švelniai paglostė. 

Jeigu jis rengs gaujų susirinkimą, tai reiškia, kad situacija yra labai rimta. Nepasakydamas man jis priverčia mane dar labiau bijoti dėl Luke gyvybės. Aš nuoširdžiai tikiuosi, kad viskas išsispręs ir visi liks gyvi bei sveiki.

Sustojus automobiliui namų kieme, abu išlipome. Sekiau paskui Zayn į namus lyg nežinočiau kur esu. Vaikinas pastebėjo mano baimę ir paėmė mane už rankos. Taip jis truputi mane nuramina. Zayn atsuko mane į save, paėmė mane už rankų ir suglaudė mūsų kaktas. Pažvelgiau į jo pavargusias rudas akis, kurios stebėjo manąsias.

- Viskas bus gerai, anksčiau ar vėliau mes sugrįšim į ta viduriuką kur nėra viskas labai gerai ir labai blogai.- jis priartėjo prie mano veido ir suglaudė mūsų lūpas šiltam bučiniui. Jo šiltos rankos apkabino mane per liemenį ir prisitraukė arčiau savęs.

- Tai gi aš sakiau, kad jie atrodo labai mielai.- išgirdusi Margot balsą, atšokau nuo Zayn lyg nukratyta elektros. Vos tik pajutau, kad mano skruostai nuraudo nuleidau galvą.

- Mes tai jau seniai žinom.- pasakė Harry su džiaugsmo gaidele.

Šalia stovintis Zayn atsiduso ir nuėjo vidun. Jis tikrai kažkoks pasimetęs. Nieko nelaukusi nusekiau jį. Pamačiau jį lipantį laiptais, nubėgau jam iš paskos. Nežinau kodėl, bet apsipyliau ašaromis. Jis nuo manęs slepia tikrai kažką rimto. Įėjusi į kambary pamačiau jį sėdintį ant lovos. Nieko nelaukusi atsisėdau šaliai ir nieko nesakiusi apsikabinau jį. Jis įsitraukė mane į glėbį ir stipriai apkabinęs laikė. Dėl jo tokių gestų nusprendžiau šiandien nieko nebeklausti.

- Visada atsimink, kad aš tave myliu.- nuskambėjus jo švelniam balsui pakėliau akis į jį ir lėtai priartėjusi prie jo pabučiavau.