THE SECRET

23.

Pas mane buvo atėjes daktaras. Jis pasakė, kad žaizda sutvarkyta ir kad viskas gerai. Daktaras išrašė mane. Lu ir Ema padėjo man apsirengti. Paskubomis išėjome iš tos palatos ir patraukėme į kitą aukštą kur turi būti Zayn. Tik įžengėm į tą koridurių pamačiau visus savo dragus. Vieni sėdėjo ant kėdžių, o kiti ant žemės. Priėjau arčiau jų.

-Ar jau ką nors žinote?- tyliai paklausiau atkreipdama visų dėmesį.

-Dar ne.- liūdnai pasakė Harry.

Visų veidai liūdni ir išvargę. Atsisėdau ant žemės šalia Luke. Jis mane apkabino, o aš atrėmiau savo galvą į jo krutinę.

-Kiek laiko jis čia yra?-vos girdimai paklausiau.

-Tris, o gal keturias valandas.- stipriau apkabindamas tarė.

Tikiuosi jam bus viskas gerai. Nenoriu vėl prarasti sau artimo žmogaus. O ypač dabar. Mano galva perkrauta minčių. Per tokį ptrumpą laiką tiek daug įvyko. Bet ir kokie įtempti santykiai tarp gaujų mes įveikėm bendrą priešą. Pagaliau galėsim ramiau atsikvėpti. Išgirdau prasiverančias duris.

-Ar yra mergina vardu Camila?- paklausė daktaras.

Išgirdusi tai stagiai pašokau. Ir pažvelgiau į daktarą, taip duodama suprasti, kad tai aš.

-Jis atgavęs samonę kartoja jūsų vardą, galite užeiti, tik jokiu budu jo nejaudinkite ir tegu kalba kuo mažiau.- viską paaiškino daktaras.

Nieko nelaukusi žengiau pro duris. Mane pasitiko. Aparatų pipsėjimas. Lėtai artėjau link Zayn. Jo veidas buvo jau šviesesnis. Atsisėdau šalia ir paėmiau jo ranką. Vaikinas lėtai bei sunkiai atmerkė akis. Aš jam šiptelėjau. Zayn vis nenuleido akių nuo manųjų. Bet jos nukrypo link mano kojos.

-Ar tau viskas gerai?- tyliai ištarė.

-Taip man viskas gerai.- glostydama jo ranką pasakiau. Jis jau žiojosi kažką sakyti, bet aš jį nutraukiau.

-Zayn, daktaras sakė, kad tu turi kuo mažiau kalbėti. Tu turi pailsėti, vėliau pakalbėsim.- ramiai pasakiau.

Į palatą įėjo seselė. Ji vaikinui sušvirkštė raminamųjų, kad užmigtu.
Po truputi jo akys pradėjo mergtis ir ranka kurią laikiau nusviro. Atsistojusi grįžau pas kitus. Visų žvilgsniai susmigo į nane.

-Jis dabar miega. Manau reikėtu jums visiems pailsėti. Aš liksiu, taigi keliat savo užpakalius ir važiuojat.- viską pasakiau ir atsisėdau ant kėdės.

-Aš liksiu su tavim, aš buvau užmigęs tavo palatoje ant sofos.- pasakė Liam.

-Gerai.

Visi kiti atsistojo ir išėjo. Niekas nieko nesakė. Matėsi, kad jiems trūksta miego. Aš įsitaisiau ant minkštos kėdės.

-Ar tau atnešt kavos?- paklausė Liam. Aš jam palinksėjau.

Po maždauk penkių minučių grįžo su kavos puodeliais. Paiimdama vieną padėkojau. Nespėjus man atsigerti manęs paklasė.

-Ar jis ką nors sakė?

-Klausė ar man viskas gerai, o daugiau aš jam neleidau kalbėti.- paaiškinau.

-Ką tu jauti jam?- atsirėmė į kėdę taip, kad mane matytu.

-Nežinau, kai jį pamačiau pašauta mano širdis tarsi sustojo net nepajutau kaip pradėjau verkti. O kai paskė, kad mane myli aš iš vis pasimečiau. Bet, kad ir kap bebūti jis iš mano minčių neišeina.

Sveikos, atsiprašau, kad buvau tiek ilgai dingusi. Vis nebuvo laiko parašyti naujos dalies, bet kadangi dabar atostogos, tai manau ikelsiu nemažai dalių.
Prašau pavotinkit⭐ ir palikit nuomonę ji man tikrai svarbi.💬