Išgirdau žadintuvo čirškėjimą. Kas jį įjungė? Tikriausiai Luke. Išlipau iš lovos ir nuėjaj į vonią. Nusimaudžiusi grįžau į kambarį. Atpirengiau paprastus mėlynus džinsus baltą maikute ir užsimečiau rudą megztuką. Nupėdinau laiptais žemyn. Brolis tikriausiai dar miega. Virtuvėje suvalgiau bananą ir atsigėriau vandens. Apsiavusi batus, atidariau duris. Ir pašokau. Prie durų stovėjo Cameron ir laikė ranką prie durų skambučio.
-Labas rytas, atsiprašau, kad išgazdinau.- pasakė Cameron
-Labas. Ką tu čia veiki?- paklausiau
-Aš čia dabar skaitausi kaip tipo apsauginis. Tai atvažiavo tavęs paiimti. Juk mokomės toj pačioj mokykloj. Gal jau eime į automobilį?
-Keistai skamba „apsauginis”. Gerai einam.- nusišypsojau.
Priėjome audi a6. Taip aš nusimanau apie atomobilius. Ta mašina nuostabi. Nieko nelaukusi įlipau vidun. Prisisegiau saugos diržą. Važiavome tyloje. Maždaug po penkių minučių įsukome į mokyklos kiemą. Abu išlipome ir pasukome link įėjimo.
-Jeigu reikės pagalbos kreipkis, štai mano numeris.- padavė lapelį, o aš tik padėkojau.
Raštinėje gavau pamokų tvarkaraštį ir spintelės raktus. Pažiūrėjau į lapelį. Pirma chemija. Puiku pradėkim nuo nemėgstamiausios pamokos. Dar nuostabiau nežinau kur kabinetas. Po ilgo ieškojimo aš jį radau. Įžengiau į klasę. Skambutis jau buvo nuskambėjęs, todėl jau klasėje buvo visi susirinkę.
-Sveika, tu tikriausiai naujokė.- aš tik palinksėjau.- prašau prisistatyk klasei.
-Sveiki aš esu Camila Robertson.- pasijutau labai nejaukiai, kai visų žvilgsniai susmigę į tave.
-Prašom sėski prie to vaikino.- ji parodė į Cameron. Rimtai? Jis negalėjo pasakyti. Bet gerai bent tiek, kad jis pažystamas. Nuėjau ir atsisėdau šalia. Mokytoją davė man knygą ir nuėjo.
-Kodėl nesakei, kad mums bus ta pati pamoka?-pažiūrėjau į jį.
-Tai, kad tu pati nepaklausei.- ramai atsakė.
Po šešių pamokų mokykla jau buvo ištuštėjusi. Ėjau link paskutinės pamokos. Priekyje link manęs artėjo mokyklos „badboys” apie juos aš jau žinau. Tai yra Liam, Louis, Niall ir Harry. Man apie juos papasakojo nauja mano draugė Lucky. Pajaučiau kaip buvau priremta prie sienos
-Kur skubi, gražuole?- pasakė garbanius.
-Prašau paleisk. Aš tau nieko tokio nepadariau.- aš jau buvau persigandusi.
-Oi ne. Tu čia naujokė, o man naujokės labai patinka.- pradėjo artintis link mano veido. Ašaros jau buvo pradėjusi riedėti. Bet garbanius nukrito ant žemės. Jį pradėjo mušti kažkos vaikinas. Bet juos tuoj pat išskyri likusieji trys.
-Nelysk tu prie jos, jeigu nenori vėl atsidurti pas Dylan.- tai buvo Cameron. Tie keturi netrukus pasišalino.
-Ar viskas gerai? Gal nori važiuoti namo?- apipylė klausimais.
-Viskas gerai. Aš noriu važiuoti, bet ne namo. Man reikia pasiklabėti su Dylan.- nusivaliusi ašaras pasakiau.
-Gerai.
Mes jau važiuojame maždaug penkioliką minučių miškais. Man paaiškino, kad važiuojame į gaujos namus. O tie vaikinai kurie buvo prikibę prie manęs yra kažkokio priešo geri draugai ir, kad jų reikia pasisaugoti.
-Atvykome.- sustonome prieš gražų namą.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Įėjome į vidų. Cameron man liepė čia palaukti. Pro mane vis praeina kažkokie vyrai. Manau jų čia yra daug.
-Sveika, kažko norėjai?-iškažkur išlindo Dylan.
-Sveikas, man reikia tavo pagalbos. Išmokyk mane visko ko moki tu.
