- Turiu kažką daryti, kai į nugarą duria peilis. Be to visas tas reikalas labai svarbus Camilai.- atsidusdamas pasakiau.
- Aš sutinku susivienyti tik dėl Camilos.- Dylan ištiesė ranką. Nieko nelaukdamas paspaudžiau ją.
- O dabar mums reikia plano, kad apsaugotume savus žmones.- atsisėdęs ant kėdės suėmiau savo rankas ir stengiausi kažką sugalvoti
- Nebus lengva apsisaugoti patiems jau nekalbu apie kitus.- kiek nusiraminęs atsisėdo Dylan.- bet aš turiu vieną pasiūlymą.- pažiūrėjęs man į akis pasakė.
- Aš įdėmiai klausau.
Camila pov.
- Kodėl jūs man nieko nesakot?- susiraukusi žiūrėjau į tuos nevispročius. Mano kantrybė senka su lyg kiekviena sekunde jų tylos.
- Mes tau viską sakom, ko tu čia putojies.- suirzęs Louis pakilo nuo sofos ir dingo už virtuvės durų.
- Taip kurgi ne.- sukryžiavau rankas ir spoksojau į lubas. Daugiau neturiu kur žiūrėti. Be to nervina kai Zayn jau visą valandą negrįžta. Šiek tiek galiuosi dėl savo žodžių ir veiksmų. Bet jis pats kaltas.
- Liam kokio velnio suvalgei mano šokoladą!- rėkė louis iš virtuvės. Man atrodo jie pamiršo kas šiuo metu vyksta.
Jie pradėjo juoktis ir visi nubėgo į virtuvę aiškintis reikalų. Kol jie nemato nubėgau į koridorių ir apsiaviau batus. Pradariusi duris norėjau bėgti, bet buvau pagauta stiprių rankų. Pakėlusi akis pamačiau Zayn, pripažinsiu išsigandau, nuleidau galvą, kad nematyčiau jo akių.
- Ir kur susiruošei?- jo stebinamai ramus balsas privertė atsikvėpti.
- Am... aš tik... norėjau pasivaikščioti.- bandžiau pasiteisinti, bet manau nevykusiai.
- Nenoriu pyktis todėl apsisuk ir eik į vidų.- atidaręs duris praleido mane pirmą. Nesipriešinau, nes žinau kad būtų buvę blogai.
- Ateikit visi čia!- sušaukė Zayn, kad visi gerai girdėtų. Tikiuosi jam pavyko kažką išsiaiškinti.
- Turi naujienų?- užkart paklausė Liam.
- Mes su Dylan sukūrėme planą. Planas apsaugoti Camila, išgelbėti Luke ir susidoroti su artėjančia grėsme. Visų pirma Camila, Margot ir keli patikimi bei stiprūs apsauginiai vyksit į Kaliforniją. Ten turėsit pagyventi, kol viskas aprims. O visą kitą aptarsime kai susirinks visi gaujos nariai.- išsižiojusi žiūrėjau į Zayn. Jis turbūt juokauja. Kokio velnio mane nori išvežti iš čia.
- Kodėl aš negaliu likti čia ir ieškoti savo brolio?- pašokusi iš vietos pradėjau šaukti.
- Tau čia per daug pavojinga.- suirzęs pasakė.
- Kodėl man pavojinga, o kitiems ne?- stengiuosi suprasti susiklosčiusią situaciją, bet nelabai pavyksta.
- Visiems pavojinga, bet ypač tau. Aš prižadu surasim tavo brolį, bet turi išvykti. Vos tik viskas aprims pats atvažiuosiu tavęs parsivežti.- prašančiu žvilgsniu pažiūrėjo. Kad ir kaip sunku, manau teks jam nusileisti.
- Vyksiu su vien sąlyga, jei pasakysi, kas tas žmogus, kuris galimai pagrobė Luke.- atsidusau.
- Žiaurus žmogus, jei jį išvis galima vadinti žmogumi, Apollo. Ilgą laiką apie jį nieko negirdėjau, bet dabar jis čia ir nori keršto.- paaiškino tai ką turėjo jau seniai pasakyti. Tikiuosi, kad Luke vis dar sveikas. Nuleidau akis į grindis ir tyliai paklausiau.
- Kada išvažiuojam?
- Rytoj septintą jus jau turite išvažiuoti.- ramiai pasakė.
Toliau nebesiklausiau jų pokalbio. Nuėjau į kambarį krautis daiktų. Iš spintos išsitraukiau didesnį krepšį ir pradėjau krautis reikalingus daiktus. Atsiklaupusi ant grindų lanksčiau rūbus ir dėjau į krepšį. Man taip sunku palinkti visus čia. Mano skruostais nuriedėjo sūri ašara. Ašara pilna skausmo ir liūdesio. Net neįsivaizduoju, kada viskas liausis ir mes galėsim ramiai gyventi. Kad būčiau laiminga man tereikia tik tos ramybės.
Pajutusi ranką ant peties krūptelėjau. Pamačiusi, kad tai Zayn puoliau jam į glėbį. Net nežinau kodėl taip padariau. Jo tvirtos rankos apsivijo mano liemenį. Nuo jo sklindanti šiluma mane nuramino.
- Mums visiems dabar sunkus metas, todėl aš labai tikiuosi, kad tu mane supranti.- nepaleisdamas manęs sukuzdėjo į mano plaukus.
- Aš bijau, kad jums kas nors atsitiks.- jau nebegalėjau valdyti srūvančių ašarų.
- Tu nesijaudink mums viskas bus gerai.- raminančiai pradėjo glostyti mano nugarą. Noriu patikėti jo žodžiais, bet mano širdis jaučia nerimą.- Gal gali šiandien niekur nevažiuoti ir pabūti su manim?
- Žinoma.- jis pabučiavo mane trumpu ir šiltų bučiniu. Tai turbūt vienintelis dalykas, kurį jis moka padaryti be jokių pastangų. Nejučia nusišypsojau.- kitą kartą žinosiu, kaip iš tavęs ištraukti šypseną.- pamatęs nusišypsojo ir pats.
- Ir kaip tu tai padarysi?- padariau rimtą veidą.
- Šitaip.- įsisiurbė į lūpas, bet ir vėl netruko ilgai.
- Man reikia susikrauti daiktus.- pasitraukusi tęsiau savo drabužių lankstymą, o Zayn paliko sėdėti man už nugaros. Jis apsikabino iš nugaros ir padėjo sava galvą ant mano peties. Tai miela, bet keista.
Susikrovusi paskutinius rūbus užtraukiau krepšį. Šiek tiek pasimuisčiau ir Zayn rankos atsileido. Jis ką užmigo? Vos tik atsistojau ir jis nukrito ant nugaros.
- Au.- suinkštė, o aš netyčia sukikenau.- šiaip man skaudėjo.- vos girdimai pasakė.
- Nagi kelkis ir eik į lovą, manau ten patogiau negu ant grindų.- nusijuokiau.
Zayn sunkiai atsikėlė nuo grindų ir krito į lovą. Aš taip pat atsiguliau šalia jo ir užsimerkiau. Prieš pat užmiegant pajutau kaip vaikinas mane apsikabino.
***
Švelnus purtymas pane pažadino iš nuostabaus miego. Vos tik atsimerkiau pamačiau rudas akis.
- Laikas keltis.- ir vėl jo rimtas balsas.
Išlipusi iš lovos pradėjau ruoštis. Mačiau, kad Zayn nunešė mano daiktus. Apsivilkau juodus džinsus, juodus marškinėlius ir ant viršaus juodą džemperį. Greitai susirišau plaukus į uodegą. Išėjusi iš kambario nusileidau į apačią. Ten jau stovėjo Margot su savo daiktais ir keli ginkluoti vyrai. Mano krepšys buvo prie durų.
- Na pasiruošusi?- švelniai paklausė Margot.
- Ir taip ir ne.- liūdnai pasakiau.
Netrukus susirinko visi vaikinai. Margot visus juo stipriai apkabino. Tą patį padariau ir aš. Tik nenorėjau paleisti Zayn. Mano akyse vėl pasirodė ašaros.
- Viskas bus gerai.- ramiai pasakė. Pažiūrėjus į jo akis nesimatė tos ramybės, kurią girdėjau balse.
- Būk atsargus.- pabučiavau ir apsisukusi pasiėmiau daiktus.
Visi įlipom į Range rover ir nieko nelaukę išvykome. Kelionė buvo labai ilga. Pravažiavome daug miestų ir kaimų. Mačiau daug žmonių, kurie net nenutuokia kas pasaulyje vyksta. Tegul džiaugiasi, kad gali ramiai gyventi. Mano minčių vis nepalieka Zayn ir Luke. Labai bijau, kad jiems kas nors gali nutikti. Pakankamai ilgą kelią važiavome miškais ir galiausiai davažiavome tai.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
- Jūs turbūt juokaujat.- pažiūrėjau į namą ir tada į Margot.- šita vieta lyg švyturys šviečia. Tai kaip mes liksime nepastebėti?
- Mes esame labai toli nuo gyvenvietės, čia mūsų niekas neras.- pasiėmusi daiktus nuėjo į vidų.
