THE SECRET

33.

Stipriai užmerkiau akis, laukdama savo likimo. Nuo ašarų šlapi skruostai jau buvo gerokai paraudonavę, net tvinksėti pradėjo. Sukandau dantis nenorėdama išskleisti jokio garso. Atrodo laikas sustojo, nieko nebegirdžiu. Net keista pasidarė. Lėtai atmerkiau akis, vaizdas buvo susiliejęs. Kelis kartus sumirksėjau ir pamačiau sutrikusi Apollo žvilgsį, žvelgiantį kažkur į šoną. Lėtai pasukau galvą, tolumoje išvydau stovintį Dylan, Cameron ir Liliana. Jie buvo atrėmę pistoletus į mergaitės smilkinius. Dar viena baimės banga perėjo per mano kūną. Mergaitė nieko blogo nedarė, o su ja šitaip elgiasi. Jos vietoje bučiau didžiulėje panikoje. Liliana atrodo rami, akys kiek paraudusios, bet veide nė menkiausios emocijos.

- Mielas mano drauge Apollo. Turiu tau puikių naujienų! Radau tavo Liliana gyvą ir sveiką tik yra vienas dalykėlis. Kol Zayn, Luke ir Camila gyvi tol gyva ir ji. Todėl siūliau derybas. Tu paleidi juos, o aš mergaitę. Ką manai?- Dylan balsas skambėjo labai tvirtai ir viliojančiai. Jis turi kažkokią klastą. Palikdamas Cameron su Liliana, ėjo artyn.

- Tavo derybos niekam tikusios. Jie man pridarė labai daug žalos.- stebinančiai ramus Apollo, gailestingu žvilgsniu žvelgė į Liliana. Neįmanoma suprasti kas vyksta jo galvoje.

- Na tada kaip nori.- Dylna atsukęs ginklą į Liliana paleido šūvį, kuris sudrebino visus.- oi nepataikiau.

- Gerai, sustok!- ištvėręs sušuko Apollo.- pasiimk juos ir dinkit man iš akių.- sunkiai atsidusęs, sustabdė savo žmones, kurie taikėsi į mus.

Dylan paėmęs raktus nuo antrankų, suskubo pas mus ateiti. Metalui nukritus nuo mano rankų, švelniai pasitryniau nuspaustas vietas. Jaučiausi lyg naujai gimusi, galėdama laisvai judėti. Gavęs laisvę Luke puolė man į glėbį. Jo kūnas buvo labai išvargęs, jautėsi iš stovėsenos. Švelniai glosdydama jo nugarą, mėgavausi galimybę būti šalia savo brolio. Ilgą laiko tarpą jo nemačiau, džiaugsmas užplūdo mano širdį.

- Ar tau kas nors sakė kas jis?- tyliai sukuždėjo man į plaukus Luke.

- Taip. 

- Nežinau kaip tu, bet aš dėl visko jaučiuosi kaltas. Mūsų tėvas su juo pasielgė negražiai.- kiek atsitraukęs parodė savo liūdną veidą.

- Nekalbėkime apie tai, dabar važiuokime namo.- išspaudžiau šypsenėlę.

Atsisukusi pamačiau Apollo apsikabinusį Liliana. Dabar supratau kur jos akys buvo man matytos. Iš vienos pusės gera, kad šis konfliktas baigėsi taikiomis derybomis, bet iš kitos pusės labai bloga, nes netekome aštuonių gerų vyrų. Jie visi turėjo šeimas, ką reikės jiems pasakyti? Mūsų gyvenimas žiaurus, taip norisi pabėgti, bet kelio atgal nebėra. Nesakau, kad nėra galimybės trumpam atsitraukti nuo viso šito, savo plano aš laikysiuosi. Vyksiu atostogauti jau šią savaitę ir man niekas negalės stoti skersai kelio.

Prisiviję kitus, ėjome tyloje. Tarp visų tvyro keistas oras. Turėtume džiaugtis likę gyvi, bet nei vienas neparodė didelio džiaugsmo. Išėjus iš Apollo kiemo pamačiau kiek daug žmonių buvo atvykę gelbėti mūsų. Tai turbūt buvo Dylan atsarginis planas, jei būtų nepavykę su Liliana. Jie klausiamu žvilgsniu į mus žiūrėjo. Cameron papurtė galvą, tokiu gestu pranešė, kad kiti jau nebepareis. Vyrai nuleido galvas.

- Camila, tu ir Zayn turite kažkokių neužbaigtų reikalų, todėl jums atiduodu džipą.- Dylan padavė automobilio raktelius, o pats įlipo į autobusiuką ir išvažiavo su kitais.

Priekyje šlubuojantis Zayn, net neatsisuko į mano pusę. Tokio veiksmo nesupratau. Kiek pamenu nieko blogo nepadariau, neturi dėl ko pykti. Atidaręs dureles, lėtai lipo vidun. Sukandęs dantis įkėlė vieną koją ir atsisėdo, tada įkėlė kitą. Jo lūpas paliko sunkus atodūsis. Apėjusi automobilį, atsisėdau į vairuotojo vietą. Užvedusi variklį, pažvelgiau į jo veidą. Nulis emocijų. Jis pradeda mane gąsdinti. Nenorėdama jo trukdyti, nieko nesakiusi pradėjau važiuoti. Iki namų dvi valandos kelio ir įtariu kad bus nemalonu. Be to vis dar nesuprantu, kokių reikalų mes turime, tai turbūt tik Dylan pramanai.

- Kodėl pabėgai?- žemas balsas pasiekė mano ausis. Lyg nušvitimas mano akyse įvyko. Viskas dėl to kad aš pabėgau iš Kalifornijos.

- Man niekas nieko nesakė, todėl nusprendžiau pati imtis veiksmų.- kiek nedrąsiai atsakiau. Jis vienintelis žmogus, kurio vienu metu noriu ir bijau.

- Kodėl tu manęs nesiklausei? Jei aš buvau pasakęs, kad atvažiuosiu tavęs pasiimti, tai taip ir būtų nutikę. Kokio velnio reikėjo kištis ten kur galėjai gauti sau galą?- jo balso tonas kilo, rodydamas nepasitenkinimą.

- Vietoj to, kad ant manęs pyktum, galėtum padėkoti už tai, kad radau tave ir išgelbėjau.- bandydama išlaikyti ramų toną pasakiau.

- Išgelbėjai? Kelios sekundės ir mes jau būtume buvę negyvi, mus išgelbėjo Dylan. Ir jei tu manai, kad aš nežinau kas buvo gamykloje, tai tu klysti.- piktai žiūrėjo į mane, keldamas pykti manyje. Dabar jau ir aš smarkiai susinervinau.

- Aš norėjau pamatyti tave, pamatyti Luke. Man buvo labai svarbu žinoti, kad jūs gyvi. Be galo jūsų pasiilgau, o kas iš to? Mano noras, tave apkabinti, prisiglausti ir nepaleisti buvo labai didelis, bet gavau tik niekam tikusį ginčą. Puiku, kaip tik labai norėjau pyktis.- smarkiai gniaužiau vairą. Negaliu patikėti kuo viskas baigėsi. Iš noro padėti gauni, dar vieną antausį.

- Daugiau niekada taip nedaryk. Jei tau bandant kitiems padėti, kas nors atsitiktų, niekada sau neatleisčiau. Suprask, man tavo saugumas labai svarbus. Aš tavęs lygiai taip pasiilgau, bet negaliu nepykti kai tu savęs nesaugai.- nusiraminęs, tyliai kalbėjo, žvelgdamas jau kitokiu žvilgsniu.

- Aš noriu ramybės nors kurį laiką, noriu kur nors išvažiuoti. Būtų dar nuostabiau jei vyktume tik tu ir aš.- negarsiai pasakiau, tai buvo panašu į kažkokį šnypščiojimą.

- Gerai, rytoj pat galime išvažiuoti, pavyzdžiui į Tenerifę, ten turiu vilą. Bus tai ko nori, ramybės.- paėmęs už rankos švelniai ją glostydamas kalbėjo.

- Puiku.- mano veidą papuošė didžiulė šypsena, atrodžiau kaip vaikas gavęs saldainį.

Grįžę namo, radome visus susirinkusius į svetainę. Margot mane kiek aprėkė, bet galiausiais apkabino ir džiaugėsi, kad čia grįžau sveika ir gyva. Niekas daugiau nekalbėjo apie buvusius įvykius. Zayn nusimaudęs persirengė į kitus rūbus. Dabar atrodė kur kas geriau. Ant veido puikavosi nubrozdinimai, kelios mėlynės ir praskelta lūpa bei antakis. Bet tai kur kas geriau, nei visas veidas aptaškytas krauju. Susėdę, prie stalo kalbėjo apie visiškai nereikšmingus dalykus, kaip šiandienos orus ir panašiai. Būdama prisiglaudusi prie Zayn krūtinės mėgavausi jo skleidžiama šiluma. Karts nuo karto suvibruojanti krūtinė nuo juoko keldavo gerus jausmus.

Kiek vėliau atvažiavo Dylan, Cameron, Luke, Lucky ir Ema. Visi praleidome vakarą, kalbėdamiesi. Buvome kaip viena didelė šeima. Pasirodo Cameron labai artimai bendrauja su Ema. Tai man buvo labai didelė naujiena. Džiaugiuosi už juos. 

Visi pasiliko nakvoti čia. Labai geras jausmas žinant, kad visi esame kartu ir kad kol kas niekams nieko negresia. Prieš einant miegoti, Zayn žaizdas ištepiau gydančiu tepalu. Kas dėjosi po jo marškinėliais, mane paliko šoke. Visas kūnas buvo nusietas mėlynėmis. Nieko jam dėl to nesakiau. Nuėję miegoti, nieko vienas kitam netarėme. Abiem norėjosi tylos. Gerai įsitaisiusi jo glėbyje, užmigau.

Kiek trumpoka dalis, bet kita bus kur kas ilgesnė. 😊
Sekančią įkelsiu penktadienį.
Ačiū jums kas skaitot ir komentuojate.❤️